Sausį Registrų centras paskelbė, kad per pirmą metų mėnesį parduota 7840 pastatų, patalpų ir žemės sklypų – tai 22,5 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį ir 3,9 proc. mažiau nei 2017 metų sausį. Vasarį fiksuotas kiek mažesnis smukimas. Registrų centro duomenimis, vasarį parduota 7179 pastatai, patalpos ir žemės sklypai – tai 8,9 proc. mažiau nei sausį ir 10 proc. mažiau nei 2017 metų vasarį.
Nekilnojamojo turto analitikų nuomone, prastos metų pradžios krize laikyti dar nereikėtų. O ir iš grafiko matyti, kad pirmais metų mėnesiais pardavimas visada būna mažesnis.
Įtaką galėjo padaryti Lietuvos bankas
Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa 15min sakė ilgai svarstęs, kodėl šių metų pradžioje mėnesiniai pardavimai nežiba.
Per šį laikotarpį neįvyko jokių didelių pokyčių nei nekilnojamojo turto rinkoje, nei pasaulyje. Tačiau, jo manymu, įtaką galėjo padaryti Lietuvos banko sprendimas įvesti papildomą anticiklinio kapitalo rezervo kaupimą komerciniams bankams ir pernai iškomunikuota žinia, kad rinka galimai perkaitusi.
„Pagrindinė priežastis galėtų būti viešoji nuomonė dėl per aukštų kainų. Visi šneka, kad kainos galbūt yra per aukštos, pirkėjai išgirdo ir laukia korekcijų. Taip pat matyčiau priežastį dėl Lietuvos banko aticiklinio kapitalo rezervo didinimo reikalavimo bankams. Tikėtina, kad šiek tiek pasikeitė paskolų sąlygos komerciniuose bankuose ir atsirado didesni reikalavimai, todėl žmonėms sunkiau gauti paskolas, dėl ko ir tas sumažėjimas. Juk dauguma butų yra perkama su paskola“, – svarstė analitikas.
Anot R.Žulpos, nors didieji NT plėtotojai pranešė apie didėjančias investicijas, šie planai, gali pakisti ir dalis projektų, kurie turėjo būti paleisti į rinką, bus atidėti ateičiai. Tačiau į tai greičiausiai reaguos mažesni ir nepatyrę NT plėtotojai, ne didžiosios statybų įmonės.
„Jeigu sandoriai neatsigaus, tai labiausiai paveiks rinkos naujokus ir mažesnius vystytojus, nes didieji turi pasitikėjimą ir vardą. Jiems įtaka bus mažesnė nei naujokams, kurie neturi statymo istorijos, pirkėjai nežino, ar patikimi statytojai ar ne, kokia jų kokybė. Mažesniuosius tokia situacija daugiau veiktų nei didžiuosius“, – dėstė jis.
Taip pat, jo manymu, per anksti svarstyti, ar susitraukusios prekybos apimtys gali paveikti NT kainas. Tačiau, jei mėnesiniai pardavimai toliau tokiu pačiu tempu mažės, dar šiemet galėtume sulaukti iki 5 proc. kainų korekcijos.
„Bet reikia žiūrėti, ar sandorių toliau mažės, kaip į tai rinka reaguos. Tuomet galima būtų detaliau prognozuoti“, – pabrėžė jis.
Vilniuje neliko, kas skatintų rinką
Kitos nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims Raimondo Reginio teigimu, analizuojant šių metų pradžios būsto rinkos aktyvumo rodiklius, nereikia pamiršti, kad būsto rinkoje žiemos laikotarpis (gruodis, sausis ir vasaris) dažniausiai būna pats vangiausias.
„Šių metų sausis ir vasaris išties pasižymėjo santykinai mažu rinkos aktyvumu tiek šalies didmiesčiuose, tiek visoje šalyje. Nors šių metų pradžioje fiksuojamas sandorių sumažėjimas apima tiek naujos, tiek ir senos statybos būstus (butai ir namai), tačiau pastebimai didesnis sandorių sumažėjimas fiksuojamas naujesnės statybos būsto segmente“, – sakė „Ober-Haus“ atstovas.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje šių metų sausį ir vasarį buvo įregistruoti 4664 naujesnės statybos būsto pardavimo sandoriai – 12 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Senos statybos pirkimo-pardavimo sandorių skaičius per tą patį laikotarpį smuktelėjo beveik 4 proc.
„Šalies mastu, šių metų bendri sausio ir vasario būsto aktyvumo rodikliai neperlipo itin aukštai užkeltos to paties laikotarpio praėjusių metų kartelės. Iš šalies didmiesčių tik Kauno mieste buvo fiksuojami geresni aktyvumo rodikliai. Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo fiksuojamas nuo 10 proc. iki 18 proc. siekiantis bendras būsto sandorių sumažėjimas (2018 metų sausis–vasaris, palyginti su 2017 metų sausiu–vasariu), o Kaune per tą patį laikotarpį registruotas 7 proc. augimas“, – aiškina R.Reginis.
Tačiau, R.Reginio teigimu, nepaisant metų pradžioje smukusių būsto pardavimų apimčių, bendra situacija nėra prasta. Vertinant šalies didmiesčius atskirai, matyti, kad Vilniuje šių metų sausio ir vasario mėnesiais būsto rinkos aktyvumas (skaičiuojant tiek butų, tiek namų sandorius) yra 3 proc. didesnis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2015–2016 metais. Klaipėdoje aktyvumas didesnis 4 proc., о Kauno mieste pastebimas net 27 proc. augimas.
„Ober-Haus“ atstovo nuomone, nepaisant augančio gyventojų skaičiaus Vilniuje, tolesnį spartesnį rinkos augimą skatinančių veiksnių jau beveik nebeliko. Sostinė jau išgyveno sparčios 2016–2017 metų būsto rinkos plėtros etapą ir būtų naivu tikėtis, kad kiekvienais metais bus fiksuojamas tik dar didesnis rinkos aktyvumas.
„Akivaizdu, kad perlipti pasiektas rekordines aukštumas artimiausiu metu nepavyks ir reikės susitaikyti su ramesniu laikotarpiu. Kiti šalies didmiesčiai taip pat išgyvena skirtingus savo vystymosi etapus ir rinkos aktyvumo kryptys ar kainų pokyčiai taip pat gali būti skirtingi“, – mano R.Reginis.
Išbandymą atlaikė tik Kaunas
Įmonės „Realdata“ direktorius Arnoldas Antanavičius sako, kad ir ankstesniais metais yra buvę tokių mėnesių, kada buvo fiksuotas staigus sandorių kritimas, tad tokių pasvyravimų būna, ir tai toli gražu nereiškia, kad jau prasideda krizė, tačiau tendencija nelabai gera.
„Ypač aktyviausioje Vilniaus rinkoje, kurioje ryškus metinis sandorių mažėjimas prasidėjo nuo 2017 metų rugsėjo ir tęsiasi iki šiol. Klaipėdoje metinis sandorių mažėjimas stebimas nuo 2017 metų gruodžio“, – dėsto pašnekovas.
A.Antanavičiaus nuomone, tokiems sandorių pokyčiams daugiausia įtakos galėjo turėti griežtėjanti bankų finansavimo politika – didėjančios banko maržos, augantys reikalavimai būsimų skolininkų pajamoms. Išbandymą atlaikė vienintelis Kaunas ir tik dėl didelio optimizmo ir tikėjimo šviesia ateitimi, kurį skatina ateinančios didelės užsienio investicijos.