Vokiečiai turi patirties
Lietuvos delegacija – aplinkos viceministrė, Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) vadovas Valius Serbenta, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos pažangos departamento Ekonomikos skyriaus patarėja Lina Žongolavičiūtė, Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis ir antrasis ambasados sekretorius Antanas Venckus – bandomojo kvartalinės renovacijos projekto klausimus sprendė su Vokietijos federalinės gamtos apsaugos, statybų ir branduolinės saugos ministerijos Urbanistikos, gyvenamųjų statybų ir viešosios statybų teisės departamento direktore Anke Brummer-Kohler ir kitais atsakingais darbuotojais.
Mums labai svarbu, kad bandomasis projektas nepraeitų tiesiog šiaip, kad įsisavintume viską, ką galima: tiek teisinę bazę, tiek organizacinę, vadybinę ir kitas patirtis. Norime, kad ta nauda, ta pagalba pasiektų visas 60 savivaldybių“, – teigė D.Matonienė.
Vokietiją galima pavadinti viena iš geriausių kvartalinės renovacijos „mokytojų“ – šalyje minėtu principu renovuota ne 80 proc. daugiabučių. Tuo įsitikinti galėjo ir į Vokietiją vykusi Lietuvos delegacija, kuri Potsdame ir Drevice apžiūrėjo renovuotus daugiabučių kvartalus. D.Matonienė teigė, kad Lietuva tikrai neketina „išradinėti dviračio“, tikslas – į Lietuvą perkelti jau pasiteisinusią praktiką. „Lankėmės ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Lenkijoje, tačiau kvartalinės renovacijos klausimu daugiausia pažengusi yra Vokietija, todėl ir nusprendėme patirties semtis iš jos. Be to, su Vokietija dirbame ne pirmą kartą, esame vykdę su šia valstybe kelis projektus prieš šį ir žinome, kad tai patikima partnerė“, – kalbėjo viceministrė.
Įsisavinti visą procesą
Viceministrė pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia ne tai, kuris kvartalas pirmas bus atnaujintas pagal bandomąjį kvartalinės renovacijos projektą, o kaip Lietuva įsisavins šią sistemą. „Kvartalinės renovacijos idėją ketiname vystyti su Lietuvos savivaldybių asociacija. Mums labai svarbu, kad bandomasis projektas nepraeitų tiesiog šiaip, kad įsisavintume viską, ką galima: tiek teisinę bazę, tiek organizacinę, vadybinę ir kitas patirtis. Norime, kad ta nauda, ta pagalba pasiektų visas 60 savivaldybių“, – kalbėjo D.Matonienė.
Aplinkos viceministrė pasakojo, kad konkretūs aspektai, kuriuos iš Vokietijos kvartalinės renovacijos planų ketinama „perkelti“ į Lietuva, dar neaptarti. Anot jos, dar laukia ne vienas vizitas į Vokietiją, kurių metu bus aptartos detalės. D.Matonienė neabejojo, kad svarbiausia, jog jau pasiektas žodinis susitarimas, kad Vokietija prisidės prie Lietuvos kvartalinės renovacijos pirmų žingsnių tiek patirtimi, tiek finansine parama, o tai – didžiulis pasiekimas šaliai.
Kvartalinės renovacijos nauda žmogui
Kompleksinė renovacija atneš naudos ir pačiam gyventojui – ji leis pagerinti gyvenamosios aplinkos kokybę, sutvarkyti infrastruktūros objektus, modernizuoti šilumos tiekimo sistemas.
„Kompleksiškas požiūris yra naudingas ne tik energinio efektyvumo prasme, bet ir konkrečiai kiekvienam žmogui. Kvartalinė renovacija turėtų išspręsti mobilumo ir miesto susisiekimo problemas. Padaugėtų žaliųjų zonų ir, aišku, manau, nemažas privalumas – socialinis aspektas. Kvartalinė renovacija padėtų išspręsti svarbius neįgaliųjų integravimo, infrastruktūros pritaikymo jiems klausimus“, – kvartalinės renovacijos naudą kiekvienam gyventojui pabrėžė ir viceministrė.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kokia svarbi yra racionali miestų plėtra. Chaotiškas miestų vystymasis gali padaryti didelę žalą aplinkai. Tik darni miestų raida gali užtikrinti gamtos telkinių, kultūros paveldo ir kitų visuomenei svarbių objektų saugumą, taip pat urbanistinę ir žmonių gyvenimo kokybę bei galimybę vystytis biologinei įvairovei.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
