Šiuo metu pačioje brangiausioje – mėlynojoje zonoje, kuri ir apima pačią Vilniaus senamiesčio širdį, viena valanda automobilio stovėjimo kainuoja 2,5 euro. Tai suma, už kurią galite nusipirkti puodelį gardžios kavos ir mažiausia kaina už
Dešimtadaliu pakėlus automobilių statymo mokestį, maždaug 3 procentai vairuotojų atsisako automobilio – jiems tampa per brangu išleisti tokią sumą už paprasčiausią stovėjimą.
darbinį susitikimą, jei sutariate susitikti būtent Senamiestyje. Tačiau situacija rodo, kad parkavimo mokestį senamiestyje teks kelti. Ar vis dar norėtumėte į jį važiuoti automobiliu, jei valanda stovėjimo čia kainuotų visus dienos pietus?
Pastaruoju metu vieni populiariausių rajonų tampa Šnipiškės, Žvėrynas, Naujamiestis – visi, iš kurių centrą pasiekti lengva tiesiog pėsčiomis ar dviračiu ir galima sutaupyti nervų ieškant vietos 95 proc. (pagal Darnaus judumo plano tyrimų duomenis) užstatytose parkavimo aikštelėse.
Pasiūlymas: kelti mokestį ten, kuri užimtumas didžiausias
Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ Darnaus judumo plano darbo grupės narys Marius Berulis sako, jog dešimtadaliu pakėlus automobilių statymo mokestį, maždaug 3 procentai vairuotojų atsisako automobilio – jiems tampa per brangu išleisti tokią sumą už paprasčiausią automobilio stovėjimą. Šiuo metu parkavimo vietų, kur valanda parkavimo kainuoja 2,5 euro, užimtumas yra 95 proc. – šią situaciją nori nenori reikės spręsti.
„Viena iš priemonių siekiant paskatinti gyventojus atsisakyti automobilio yra
Kai gyvenamoji vieta yra arti žmogui svarbių vietų, tokių kaip darbovietė, prekybos centras, pramogų zona – formuojasi tam tikri multifunkciniai centrai, kurie žmogui atriša... kojas.
parkavimo mokesčio kėlimas.Tai ne tik mažintų oro taršą, bet ir padidintų saugumą, nes kasmet susidūrę su automobiliais žūsta apie 20 pėsčiųjų ir dviratininkų. O centre pėsčiųjų ir dviratininkų yra daug ir kai automobiliai juda siauromis gatvelėmis, eismo įvykių rizika yra didelė“, – sakė M. Berulis.
Bendraudamas su vilniečiais M. Berulis pastebi naują tendenciją – jaunajai kartai automobilis jau nebėra vertybė. Ši karta mieliau renkasi dviratį, dalinimosi automobiliais paslaugą ir švaresnį orą.
„Iš tokių vilniečių gauname klausimų: „O kada Vilnius pagaliau pasiryš neįsileisti automobilių į miesto centrą?“ Tačiau žmonėms, kuriems yra virš 50-60 metų, automobilis rodo jų statusą visuomenėje“, – kalbėjo pašnekovas.
Keičiasi įpročiai, „atsiriša“ kojos
Jam pritaria ir „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas – bendrovės išplėtotas projektas „Linkmenų ežerai“ yra žalioje miesto vietoje, netoli mažų tvenkinių, tačiau vis dar arti miesto centro. Todėl nekilnojamojo turto bendrovė ragina „Linkmenų ežerų“ naujakurius darbovietes ir pramogų vietas miesto centre pasiekti pėsčiomis arba dviračiu.
„Faktas, kad atsiranda įvairių alternatyvių keliavimo būdų, kaip dalinimosi automobiliais paslauga „CityBee“, alternatyvios taksi paslaugos, tokios kaip „Uber“, „Taxify“ – visos šios tendencijos rodo, kad gyventojai stengiasi kuo mažiau naudotis savo automobiliu. Kai gyvenamoji vieta yra arti žmogui svarbių vietų, tokių kaip darbovietė, prekybos centras, pramogų zona – formuojasi tam tikri multifunkciniai centrai, kurie žmogui atriša... kojas“, – juokėsi „Realco“ pardavimų direktorius.
Jis svarstė, jog jaunoji karta žaibiškai bėgantį laiką vertina ir nebenori jo leisti automobilyje. Tuo labiau, kad kelionė į darbą pėsčiomis, riedlente, dviračiu palaiko šiuo metu vis populiarėjantį sveiką gyvenimo būdą. Kalbant apie meilę automobiliui ir amžių, M. Chmieliauskas pastebi dar vieną neįprastą tendenciją.
Automobilių stovėjimo kainos didinimas gali būti svarstomas, bet ne tam, kad surinktume daugiau lėšų, o tam, kad sumažėtų automobilių srautas į miesto centrinę dalį, kurioje tarša yra didžiausia mieste.
„Linkmenų ežerų“ gyventojų didesnę dalį sudaro jaunimas. Tačiau dalis jų, arčiau savęs atkrausto ir savo tėvus, kurie jau nebevairuoja. Ir šie senjorai taip pat mėgaujasi neilgomis kelionėmis pėsčiomis, pasivaikščiojimais. Žinoma, kai kuriems sovietinį laikotarpį pergyvenusiems žmonėms, automobilis yra tos neišsipildžiusios svajonės realizavimas – tuo laikotarpiu jie neturėjo galimybės tokio įsigyti. Todėl dabar, kai jau pagaliau turi, juo labai džiaugiasi ir visur važinėja“, – svarstė pašnekovas.
Taršos žemėlapiuose Vilniaus centrą rasti lengva
Šiuo metu, rengdami susitikimus su visuomene Darnaus judumo plano kūrėjai dažnai girdi, kad parkavimo vietų trūkumas arba itin brangus automobilio parkavimas paskatintų žmones palikti automobilį vykstant į miesto centrą.
M. Berulis perspėja, jog oro tarša senamiestyje jau šiuo metu viršija leistinas ribas. Jei tai tęsis, Vilniaus miestas Europos Sąjungai privalės mokėti nustatytas baudas už didesnę nei leidžiama oro taršą. Baudos bus mokamos iš mokesčių mokėtojų lėšų, taigi, mes vis tiek sumokėsime už šį įprotį.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016-aisiais didžiausia kietųjų dalelių koncentracija Vilniuje buvo Senamiestyje, Naujosios Vilnios rajone (aplink S. Batoro gatvę), Geležinio Vilko gatvėje, ties Saltoniškių žiedu ir Ukmergės gatvės pradžioje. Šiose vietose ji svyravo apie 46-51 µg /m3, kai ribinė vertė yra 50 µg/m3.
Senamiestis taip pat „raudonuoja“ vertinant 2016-ųjų anglies monoksido kiekį ore, o azoto dioksido tarša jau pasiskirsto tolygiau – aplink visas didžiąsias sostinės gatves, tokias kaip Geležinio vilko, Ukmergės, Stepono Batoro, Tūkstantmečio, Ozo, Kareivių. Senamiestis su Naujaja Vilnia taip pat pažymėtas ryškiausiai pagal benzo(a)pireno koncentraciją ore.
Miesto centras – žmonėms, o ne automobiliams
Vilniaus savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vedėjos Aurelijos Dermantės teigimu, Darnaus judumo planas turėtų būti galutinai patvirtintas rugpjūčio pabaigoje.
„Darnaus judumo planas miestą analizuoja įvairiais pjūviais. Parkavimo įkainio dydis priklauso nuo daugelio faktų (pavyzdžiui, infliacijos, aikštelių užpildymo, kitų taikomų sprendimų ir t.t.), todėl dokumente šiuo metu nėra įvardintų konkrečių skaičių. Automobilių stovėjimo kainos didinimas gali būti svarstomas, bet ne tam, kad surinktume daugiau lėšų, o tam, kad sumažėtų automobilių srautas į miesto centrinę dalį, kurioje tarša yra didžiausia mieste ir kurios pagrindinis sukėlėjas yra automobilis. Pagrindinė nuostata – miesto centras turi būti skirtas žmonėms, o ne transporto priemonėms“, – savo atsakyme 15min rašė A. Dermantė.
Visi Darnaus judumo plano pasiūlymai netrukus bus paskelbti puslapyje www.judumas.vilnius.lt, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje, miesto seniūnijos rengs susitikimus su gyventojais. Pasiūlymus, kaip, jūsų nuomone, būtų lengviau visiems judėti po miesto centrą galite teikti ir jūs – miestiečių idėjos bus įtrauktos į planą, jį tvirtins Susisiekimo ministerija ir Vilniaus savivaldybės taryba.
