S.Rubinienė dalį namo Juodkrantėje pirko 2006 metais, kai pastatai dar buvo legalūs. Ji už savo dalį sumokėjo 147 tūkst. eurų (510 tūkst. litų). Moters sūnus taip pat tame pačiame name iš bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ pirko butą ir už jį mokėjo apie 209 tūkst. eurų (720 tūkst. litų). Name būstus pirko dar dvi šeimos, kuri kiekviena sumokėjo po 214 tūkst. (740 tūkst. litų) ir 232 tūkst. eurų (800 tūkst. litų).
„Po pusmečio prasidėjo areštai, nes tuometinė Parko direkcijos vadovė kreipėsi į prokurorus, esą čia buvo nelegalios statybos. Ir mus patraukė kaip atsakovus. Turėjome visur dalyvauti, nors nieko nepadarėme, tik nusipirkome namo dalis. Turėjome samdytis advokatus, vaikščioti į teismus. Ir galų gale pralošėme teismą, antstoliams turėjome susimokėti po 2,3 tūkst. litų“, – 15min pasakojo S.Rubinienė.
Anot jos, prieš perkant butus žmonės neturėjo nė menkiausio įtarimo, kad su planuojamu įsigyti turtu gali būti kažkas ne taip. Dokumentai buvo tvarkingi, būstus pardavinėjo patikimi brokeriai, bankai lengvai išdavė paskolą.
„Valstybė mus įstatė į tokią kvailą situaciją. Nei mes statėme, nei ką darėme. Atsiranda prekyboje legalus, su dokumentais turtas. Bankai prieš duodami paskolas gi patikrino. Kiek įvairiausių pažymų ir patikrų. Ar galėjo kilti bent menkiausias nepasitikėjimas?“ – klausė ji.
Bando prisiteisti iš valstybės nuostolius
Nuo 2013 metų moteris kartu su kitais namo gyventojais bylinėjasi teismuose, kad išieškotų patirtą žalą. Pasak S.Rubinienės, moralinės žalos, kurią patyrė per 11 metų, įvertinti neįmanoma – bemiegės naktys, sugadinta sveikata, ištampyti nervai. Dabar žmonės teismų reikalauja priteisti pinigus, sumokėtus už butus, padengti per tuos metus sumokėtas banko palūkanas ir kitus mokesčius, kuriuos galima įrodyti dokumentais.
„Per pusmetį spėjau padoriau įsirengti butą, 11 metų moku palūkanas. O dar moralinė žala? Važinėjimas į Vilnių? Viso to nesudėsi. Prašome bent jau tas sumas ir bankui sumokėtas palūkanas grąžinti. Gi mus vertė mokėti ir nekilnojamojo turto mokestį. O moralinės, sugadintų nervų ir įtampos, parašėme, tik kad reikėjo parašyti. Bet jeigu reikėtų vertinti, nežinau, kiek aš vertinčiau sugaištą laiką, nemiegos naktis, nervų, sveikatos, kiek operacijų turėjau“, – tikino ji.
Tačiau pasak Salomėjos, valstybės atstovai teismuose tik tyčiojasi ir nepalaiko nukentėjusių žmonių.
„Mes bijome, nes teismai irgi priklauso valstybei. Valstybės atstovai atėję į teismo posėdžius sako, kad mums nereikia priteisti pinigų. Teigiama, kad mes galėjome susižinoti, pasidomėti, nepirkti. Tiesiog tyčiojasi iš mūsų“, – sakė Juodkrantėje būstą nusipirkusi moteris.
Banko paskolą moka, bet turto neturi
Tačiau tai ne vienintelė moters bėda. Bendrovė, kuri pardavė būstus, žmonėms yra iškėlusi bylą dėl iškeldinimo, ji nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teisme. Jau bankrutavusi bendrovė siekia iš namų iškelti beveik 20 žmonių, tarp kurių 7 nepilnamečiai. Ir nors pinigus bankui už paskolą gyventojai moka, turtas moteriai nepriklauso.
„Jie inicijavo mums iškeldinimo bylą, nes kol neatgavome pinigų, neplanuojame išsikelti. Ir situacija tokia – pastatų nėra, turto nėra. Kad valstybė šiuo klausimu kalta, diskusijų nebėra. Registrų centras išregistruoja, pinigų niekas negrąžina, išsekina teismuose. Iš pradžių mus statė kaip kokius nusikaltėlius, vos ne statytojus, nelegalių statybų savininkai. Buvo neįmanoma gyventi. Niekas negalėjo mumis patikėti, nes anksčiau visi labiau tikėjo valstybe“, – teigė S.Rubinienė.
Pasak jos, teismas siūlo pirmiausiai pinigus grąžinti jau bankrutavusiai įmonei, kuri privalės juos sumokėti nukentėjusiesiems.
„Arba nugriauti tuos pastatus, o tada mes nieko negausime iš tos įmonės, turėsime teisę kreiptis į kaltininką ir tada vėl pradėsime teismų maratoną, kad išsireikalautume iš valstybės patirtą žalą. Kiek metų mes dar kankinsimės teismuose? Čia yra žmogaus kankinimas“, – įsitikinusi Salomėja.
Planuoja kreiptis į Strasbūrą
Jei neatgaus pinigų, S.Rubinienė planuoja kreiptis ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre. Vien jos byla siekia apie 290 tūkst. eurų, todėl tokių pinigų ji valstybei dovanoti neplanuoja. Beje, tame pačiame name gyvenantys žmonės jau yra pateikę ieškinį Strasbūro teismui, byla priimta, tačiau nepradėta nagrinėti, kol nesibaigė teisybės paieškos Lietuvoje.
„Mūsų kaimynai Kazlauskai yra padavę ieškinį į Strasbūrą. Aš pati planuoju irgi kreiptis vien dėl išsityčiojimo. Kaip neiti į Strasbūrą, kaip savo pinigus atsiimti? Ar padovanotumėte? Vien mano 2013 metais paduotas ieškinys apie milijoną litų. Kaip aš galiu dovanoti? Man reikia daug dirbti norint tokius pinigus uždirbti, nedalyvauju nei valstybės valdyme, nei ypatingo verslo nesuku“, – sakė ji.
S.Rubinienė jau domėjosi ir galimybe laimėti bylą prieš Lietuvą. Anot jos, Turkija yra pralaimėjusi bylą prieš žmogų, nes Registrų centras neišdavė pažymos, kad žemė, kurią jis įsigijo, gali būti paimta valstybės reikmėms.
„O kodėl pas mus nebuvo, kad čia gali būti nelegali statyba?“ – klausė Salomėja.
Ir ji ne vienintelė, kuri planuoja kreiptis į Strasbūro teismą. Penkiolika metų su valdžia kovojantis ir vieną iš griautinų namų Preiloje valdantis „Forum Cinemas“ direktorius Arūnas Baltrušaitis 15min yra sakęs, kad jei reikės, kreipsis į tarptautinius teismus ir iškels bylą prieš Lietuvą.
„Niekada nesutikčiau griauti. Supraskite teisingai, jeigu kažkas sugalvotų griauti jūsų namus... Mano vaikai ten užaugo. Valstybė elgiasi piliečių atžvilgiu nevalstybiškai. Tai – konstituciniai pažeidimai. Kad aš ginčysiuosi, kiek galėsiu, tai yra faktas. Tą galiu patvirtinti.
Jeigu reikės, iki tarptautinių teismų, ko nenorėčiau daryti, nes skamba šlykščiai, nes byla bus prieš Lietuvą. Aš tikrai nenorėčiau ginčytis su Lietuva, norėčiau ginčytis su valdžia“, – tikino A.Baltrušaitis.
Premjero žodžiai skamba juokingai
15min skelbė, kad praėjusį trečiadienį Vyriausybė apsisprendė nutraukti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijų derinimą ir griauti čia esančius neteisėtus statinius.
„Institucijos negeba surasti kompromiso, todėl procedūra yra baigta. Nutarimo įsigaliojimo data yra kitų metų vasario 1 diena“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras Saulius Skvernelis.
S.Rubinienė komentuodama premjero žodžius neslėpė pasipiktinimo.
„Juokas ima dėl šitos situacijos. Kultūros paveldo departamentas sakė, kad tie pastatai galėjo ir gali stovėti. Ir net restoranas turėjo stovėti. O Saugomų teritorijų tarnyba visą laiką buvo prieš, bet kai Vyriausybė nurodė koreguoti planą ir eiti link taikos sutarčių, tada Tarnyba nusileido. Abi tarnybos pasako, kad namai gali stovėti, tačiau plano nesuderina. Nesuprantu. Kaip paaiškinti žmonėms? Kodėl jie nesuderina?“ – teigė ji.
Po Vyriausybės posėdžio S.Skvernelis taip pat teigė, kad bylose dėl žalos atlyginimo dėl nugriautų statinių turėtų atstovauti Aplinkos ir Kultūros ministerijos, kurių reguliavimo srities įstaigos nesusitarė dėl Kuršių nerijos tvarkymo plano korektūros. Valstybei patyrus žalą, turės būti kreipiamasi į teismą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka iš atsakingų asmenų ir institucijų.
„Ką reiškia „jeigu“? Ką jis čia pasakė? Ne tik po 11, bet ir po 15 metų bylinėjamės. Ir bus išieškota iš valdininkų ir institucijų? Tai irgi nesąmonė. Milijonų niekada iš jų neišieškosi ir visi tai supranta, kai kurie rengę detalųjį planą jau mirę. Tegul pasako tiesiai šviesiai, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų už savo klaidas, kad nesugebame nieko suderinti, mokėsime apie 20 mln. eurų. Tegul pasako tiesą, o ne meluoja“, – premjero žodžius komentavo S.Rubinienė.
Institucijos nesugebėjo susitarti
Vyriausybė buvo nurodžiusi Kultūros ir Aplinkos ministerijoms iki spalio vidurio baigti derinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijas.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlė, kad šiek tiek adaptavus galėtų likti stovėti neteisėti statiniai, bet plano korekcijoms prieštarauja Kultūros paveldo departamentas. Jis sako, kad griauti ar pertvarkyti siūlomuose pastatuose paveldosaugos reikalavimai bei kultūros vertybių vertingosios savybės nėra pažeidžiamos, todėl jų visai nereikia griauti ar pertvarkyti. Kultūros paveldo departamentas siūlė rengti atskirą planą paveldosauginei teritorijai.
2012 metų birželį tuometinė Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Vėliau buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė inicijavo plano pakeitimą – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba plano korekcijas bando suderinti nuo 2015 metų rudens.
Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Tačiau vis dar stovi, pavyzdžiui, trys neteisėti moteliai Preilos g. 8B Preiloje, du viešbučiai adresu L.Rėzos g. 1 Juodkrantėje. Kai kurie pastatai pagal 2012 metų planą turi būti ne visiškai nugriauti, bet pertvarkyti, tai vis dar nepadaryta, pavyzdžiui, komplekse „Seklyčia“ Lotmiškio g. 1 Nidoje, pastatuose L.Rėzos g. 26A Juodkrantėje.
Skaičiuota, kad preliminari savininkams padaryta žala gali siekti 20 mln. eurų.
