Apie tai, kad pasikeitė NŽT politika valstybinių sklypų atžvilgiu, plėtotojai garsiai kalba nuo maždaug 2017-ųjų. Tais metais nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Hanner“ buvo pranešta, kad ketinama nutraukti buvusio „Žalgirio“ stadiono žemės nuomos sutartį. Tuomet akcentuota, kad sklypas buvo išnuomotas ne aukciono būdu, o nugriovusi pastatus, kuriuos valdė, kompanija neteko ir privilegijos į sklypą.
Nors ši istorija išsisprendė, bėdos dėl valstybinės žemės nuomos tęsiasi iki šiol. Ir kaip viena iš pasekmių įvardijama, jog pastaraisiais metais žymiai sumažėjo žemės sklypų, tinkamų vystyti vienos ar kitos paskirties nekilnojamojo turto objektus, pasiūla.
„Viena iš esminių tokios situacijos priežasčių, mūsų manymu, pasikeitusi NŽT pozicija nuomojamų iš valstybės sklypų atžvilgiu. Nekeičiant teisės aktų faktiškai kardinaliai priešingai pasikeitė teisinis reguliavimas, o tai reiškia, kad nuomos teise valdomuose valstybinės žemės sklypuose nekilnojamojo turto objektų plėtra tapo neįmanoma arba itin rizikinga“, – 15min aiškino nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė.
Ir ji ne vienintelė kartojanti šiuos žodžius. Nors tai ir ne viena priežastis, kodėl šiuo metu vyksta sklypų krizė.
