Ketvirtadienį Seime turėtų būti nagrinėjamas Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo projektas. Dabar plėtotojai kasmet moka savivaldybėms iki 4 proc. žemės vertės siekiantį NT mokestį, tačiau naujuoju įstatymu, kurį pradėjo rengti buvusi valdžia, ketinama įvesti vienkartinį mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje. Jei ketvirtadienį jis būtų priimtas, planuojama, kad naujieji reikalavimai įsigalioti galėtų jau 2022 metų kovą.
„Valdžia prisidės prie kainų didėjimo“
Pagal planuojamus pakeitimus, už teisę statyti valstybinėje žemėje gali tekti susimokėti iki 100 proc. sklypo vertės siekiantį mokestį, priklausomai nuo užstatomo ploto ir intensyvumo. Iki 50 proc. būtų mokama už užstatomą sklypo plotą, o likusi dalis priklausytų nuo intensyvumo.
„Dažnu atveju, ypač konversijų teritorijose, objektuose, kurie yra rekonstruojami, griaunami ir statomi naujos funkcijos pastatai, šis mokestis taptų tikrai dideliu pokyčiu verslui. Tai ypač aktualu miestuose, kurie centrinėje miesto dalyje turėjo gamybą, sandėliavimą, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, šiuose miestuose tai yra pagrindinis būdas plėtoti naujus objektus mieste“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Jo teigimu, apie 80 proc. visos plėtros yra vykdoma nuomojamoje valstybinėje žemėje. Apie 60 proc. tokių objektų, LNTPA duomenimis, yra centrinėse miesto dalyse.
„Vien centrinėje Vilniaus miesto dalyje apie 120 ha teritorijų, kur numatyta konversija, o visame mieste yra apie 500 ha“, – kalbėjo M.Statulevičius.
LNTPA vadovas įsitikinęs, jog tokio dydžio mokestis, kuris prilygsta nuosavybės vertei, nors jį sumokėjusi įmonė nuosavybės neįgis, yra nesąžiningas ir sunkiai suvokiamas. Taip pat, anot jo, nėra apsvarstytas tokių pokyčių poveikis verslui, savivaldybei ir biudžetui. M.Statulevičiaus teigimu, nėra žinoma, kiek iš šio mokesčio bus surenkama pajamų, yra tik preliminarūs skaičiavimai.
„Mūsų nuomone, tai yra neprofesionalus įstatymų rengimas ir jis turėtų būti persvarstomas“, – tvirtino jis.
Be to, M.Statulevičius įsitikinęs, jog valdžia šiuo sprendimu pati galėtų prisidėti prie nekilnojamojo turto burbulo pūtimosi. Žemės dedamoji, aiškino LNTPA vadovas, sudaro 15–20 proc. projekto vertės, todėl atsiradus reikalavimui mokėti iki 100 proc. žemės vertės siekiantį mokestį, plėtotojams atsiranda papildomų sąnaudų.
„Ne paslaptis, dauguma tokių kaštų nugula ant vartotojo pečių. Konkurencinė aplinka verslui neleis didžiosios dalies to prisiimti sau. Valstybė nesiūlydama jokių paskatų, ypač jaunoms šeimoms, įsigyti būstą mieste, kalbama tik apie regionus, dar papildomai prisidės prie būsto kainų augimo“, – teigė jis.
Be to, M.Statulevičiaus nuomone, tai yra de facto naujas mokestis, nors dabartinė valdžia žadėjo, kad naujų mokesčių nebus.
LNTPA skaičiavimu, 50 kv. m ploto būstas Vilniaus mieste galėtų pabrangti 15–20 tūkst. eurų, jei būtų įvestas 100 proc. mokestis.
Mažėtų architektūros kokybė
Lietuvos architektų rūmų (LAR) pirmininkas Lukas Rekevičius pažymėjo, kad patį principą, jog reikia apmokestinti statybą valstybinėje žemėje, architektų bendruomenė palaiko. Tačiau jiems kliūva įstatymo pakeitimo subalansuotumas, įžvelgiamos architektūrinės ir urbanistinės problemos.
„Kaip žinia, centre žemė yra brangesnė negu pakraščiuose. Tai reiškia, kad jeigu yra apmokestinama žemė pagal jos vertę, pigesnis vystymas pasidaro miestų pakraščiuose. Tai reiškia, kad didesnė dalis bus vystoma miestų pakraščiuose, miestai plėsis į plotį. Tai yra brangesnė infrastruktūra ir didesni kaštai vartotojams, kurie tą infrastruktūrą turi išlaikyti“, – nurodė jis.
Be to, anot L.Rekevičiaus, kai kurios teritorijos yra prioritetinės – pavyzdžiui, prioriteto tvarka reikėtų investuoti į miesto centre atsidūrusias pramonės teritorijas. Todėl šios įstatymo pataisos, jo teigimu, neskatina, pavyzdžiui, pokyčių Vilkpėdėje.
„Jis skatina palikti tas sandėliavimo funkcijas, kurios dabar ten yra, o sukurti kokią nors naują, miestinę kokybę toje unikalioje vietoje šitas įstatymas neskatina. Tad reikėtų šiuo aspektu pakoreguoti“, – nurodė jis.
Taip pat LAR pirmininkas įžvelgia, jog galima grėsmė architektūros kokybei. Kadangi didelė dalis biudžeto bus skiriama įsigyti žemei, manoma, kad plėtotojai taupys per architektūrinę dalį.
„Kolonų atsisakyti projekte negali, vamzdyno ir liftų taip pat negali, tačiau ką gali pakeisti, tai gali geresnes apdailos medžiagas pakeisti prastesnėmis, didelius langus pakeisti mažesniais ir taupyti per kokybinius dalykus“, – trečiadienį kalbėjo jis.
L.Rekevičius mano, jog protingas įstatymo įsigaliojimo terminas pagelbėtų, nes tokius dalykus galima būtų planuoti iš anksto.
„Dabar, kaip yra įstatymas sukonstruotas, jis paveiktų ir visus tuos projektus, kurie vyksta jau dabar, jie jau paviešinti, aptarti su visuomene ir neišvengiamai turės keistis“, – tvirtino LAR pirmininkas.
R.Skyrienė: mokestis neadekvačiai didelis
„Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigė, kad papildomas žemės nuomos mokestis brangins investicijas ir neskatins įmonių plėtros.
„Žinome, kad valstybė skatina investuoti į naujas technologijas, plėtrą, tačiau ir esamoms gamykloms plečiantis, tas mokestis bus taikomas“, – aiškino ji.
R.Skyrienė pripažįsta, kad tokio mokesčio reikėjo, tačiau ji įsitikusi, jog nustatytas dydis yra neadekvatus ir per didelis. Kliūna ir tai, kad pereinamasis laikotarpis bus per trumpas.
„Žinant, kokie tai yra kaštai, pereinamasis laikotarpis yra būtinas. Na, ir jeigu tai laikyti mokesčiu, yra numatyta, kad mokesčiai įsigalioja pusę metų nuo priėmimo. Bent jau tokį laikotarpį reikėtų taikyti“, – nurodo ji.
R.Skyrienei užkliuvo ir tai, jog nors pagal pasaulinę praktiką, NT mokesčiai yra skiriami savivaldai, šiuo atveju mokestis būtų renkamas į bendrą biudžetą. Be to, anot jos, jei projektas yra rengimo stadijoje, pateikti dokumentai savivaldybei ir tuo metu įsigalios įstatymas, visus procesus reikės daryti iš naujo. O tai vėl reikš papildomas sąnaudas.
„Nėra pasiruošta jo įgyvendinimui, nes poįstatyminiai aktai, kurių reikės, ir programos yra neparuoštos. Minimaliai 2 mėnesius iki įstatymo įsigaliojimo jau turėtų veikti tos naujos sistemos. Matome, kad neišvengsime šio mokesčio, sveikiname, kad atsiranda reguliavimas, bet mokestis yra per didelis ir nesuteikta jokio pereinamojo laikotarpio jam įgyvendinti“, – tvirtino ji.
Siūlo savo alternatyvą
M.Statulevičius pabrėžė, kad plėtotojai neprieštarauja naujo mokesčio įvedimui, tačiau pasigendama aiškumo.
„Žinodamas, kur mokestis bus panaudotas, verslas jį toleruotų“, – tvirtino jis.
LNTPA ir verslo asociacijos siūlė nustatyti iki 50 proc. maksimalų apmokestinimą ir taikyti pereinamąjį, bent jau pusmečio nuo jo priėmimo, laikotarpį šio mokesčio įvedimui, kad rinka pajėgtų prisitaikyti prie pokyčių ir kainų šuolis būtų amortizuotas.
