Anot bendrovės „Eika“ pranešimo, 2020-ais metais Vilniuje buvo parduoti 4874 nauji butai. Tai tik 14% mažiau nei rekordiniais 2019–ais m.
„Šis rezultatas buvo pasiektas nepaisant net kelių karantino mėnesių pavasarį, kai sandoriai praktiškai nevyko, tačiau paskutinį metų ketvirtį buvo fiksuoti istoriškai didžiausi pardavimai Vilniaus naujo būsto rinkoje, viršijantys net praėjusių metų rodiklius“, – sako M.Žibūda.
Anot M.Žibūdos, gyventojų norą įsigyti būstą lėmė keli dalykai. „Visų pirma – tai gera ekonominė situacija: nepaisant pasaulinės sveikatos krizės, lietuvių sąskaitose susikaupė rekordinės santaupų sumos. Nerimas dėl galimos infliacijos, kurią gali sukelti ekspansyvi centrinių bankų politika, klientų buvo minimas kaip kitas būsto įsigijimą skatinantis veiksnys.
Pirmosios karantino bangos išprovokuotas bankų sąstingis, kai tam tikram laikui buvo sustabdytas naujų paskolų išdavimas, lėmė būstą su paskola pirkusių gyventojų aktyvumą. Pastarieji neretai vadovavosi principu – „reikia skolintis, kol yra galimybė ir kol pajamos dar nesumenko“.
Galiausiai vienu didžiausių būsto rinkos katalizatorių tapo sparčiai augančios kainos, kurios nominaliai augo apie 5.1% per metus, tačiau žiūrint į atskirus būsto segmentus, vidutinės klasės būstas brango apie 10%, tuo tarpu ekonominis būstas – beveik 12%“, – sako M.Žibūda.
Anot jo, NT rinkoje susiformavo uždaras ratas: esama paklausa suformavo dar didesnę paklausą, nes dėl karantino poveikio laikinai sudvejoję plėtotojai nespėjo taip greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją.
„Neturėdami pakankamos pasiūlos, visus naujus projektus jie įkainojo vidutiniškai 100–150 EUR/kv.m brangiau. NT projektas – laikui imlus ir inertiškas procesas, todėl vystytojų veiksmai aiškiau pasimatys jau kitais, 2021–ais metais. Nepaisant to, kad plėtotojai 2020 m. rinkai pasiūlė beveik tiek pat daug būsto kiek ir pernai, pardavimų apimčių tai dar nepasiekė, todėl laisvų butų sandėlis netgi sumažėjo ir sudarė apie 3800 butų. Tuo tarpu dar visai neseniai buvo diskutuojama, ar rinkai būtų sveikas 5000 neparduotų butų kiekis.
Matydami brangesnio būsto poreikį, plėtotojai koncentravosi ne tik į kuo artimesnes centrui teritorijas – Šnipiškes, Naujamiestį, Užupį ir pan., tačiau pirmą kartą po daugelio metų įžengė ir į tradicinius miegamuosius mikrorajonus su susiformavusia vieša bei socialine infrastruktūra: buvo pradėti nauji projektai Justiniškėse, Viršuliškėse bei Šeškinėje. Pastarųjų projektų kaina sparčiai artėja prie vidutinės klasės būsto kainų dėl išvystytos infrastruktūros ir nepaisant didesnio atstumo iki miesto centro“, – sako M.Žibūda.
Anot jo, pandemijos metu plėtotojai išmoko būstą pardavinėti nuotoliniu būdu, tam subrendo ir patys pirkėjai.
„Turint omenyje, kad didžioji dalis (apie 70%) neparduotų butų yra pradinėje statybų stadijoje, visas sandorio procesas sėkmingai pradėtas įgyvendinti be fizinio kontakto: pradedant nuotoliniais susitikimais, būsto apžiūra virtualios realybės projekto modelyje, baigiant elektroniniu parašu tvirtinamomis sutartimis bei tolesnėmis nuotolinėmis klientų konsultacijomis“, – sako M.Žibūda.
„Eika“ plėtros direktoriaus prognozės 2021-iesiems – šviesios. Anot jo, būsto kainą kels A++ energinės klasės reikalavimai.
„Svarbu suprasti, kad naujaisiais metais įsigalios A++ energinės klasės reikalavimai bei infrastruktūros įstatymas, kuris Vilniaus mieste, priklausomai nuo vietos, apmokestins kiekvieno naujo būsto kvadratinį metrą nuo 30 iki 50 eurų. Visa tai neišvengiamai kels naujo būsto kainą, tačiau, tikėkime, tuo pačiu ir paties būsto bei jį supančios infrastruktūros – privažiavimo kelių, kiemų bei aplinkos – kokybę ir apskritai Vilniaus kaip miesto patrauklumą gyventojams“, – sako jis.
