Tai patvirtino ir Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas. Tačiau konkrečiau sakė negalintis kalbėti, nes atostogauja. Kompleksą projektavęs architektas Lukas Rekevičius mano, kad naujas pramogų centras arkivyskupijai gali atnešti stabilias pajamas.
Olandams žemės daugiau nenuomoja
Prieš penkerius metus vadinamame olandų atrakcionų parke Palangoje vos neįvyko nelaimė.
Sugedus jau morališkai pasenusiems atrakcionams poilsiautojų vaikai pakibo žemyn galvomis, kol juos pavyko išlaisvinti tik tik po kurio laiko. Olandų atrakcionai prestižinėje Jono Basanavičiaus gatvėje ne kartą sulaukė kritikos, tačiau miesto valdžia nieko negalėjo padaryti – žemė, ant kurios stovėjo atrakcionai, priklausė arkivyskupijai. Ši kiekvieną vasarą ir išnuomodavo olandams teritoriją prestižinėje vietoje.
Negana to, olandų atrakcionai veikė nelegaliai, nes miesto valdžia leidimo nesuteikdavo. Tačiau vaikai vis tiek supdavosi senstelėjusiuose atrakcionuose, o už nuomą kunigai gaudavo pajamas.
Tačiau po incidento katalikų bažnyčia nusprendė – užteks nuomoti žemę kitiems, o geriau verslą daryti patiems. Kaip tarė, taip padarė. Architektai parengė projektą, paskaičiuotos investicijos, jau tariamasi su nuomininkais.
„Prie šio projekto dirbame jau dvejus metus. Kauno arkivyskupija kruopščiai atsirenka, kam nuomoti patalpas, viskas vyksta taktiškai“, – 15min sakė architektas Lukas Rekevičius, kuris ir atsakingas už komplekso projektavimą.
Arkivyskupija investuos savo lėšas
Šiandien toje teritorijoje karaliauja vaikai – čia veikia batutų centras, tačiau jau galima įvertinti ir Kauno kunigų investicijas – viešbučio kompleksas jau kyla. Oficialus projekto užsakovas – Kauno arkivyskupijos Ekonomo tarnyba.
Visai nekeista, kodėl Kauno arkivyskupija nepardavė šio sklypo. Į tokią didelę teritoriją populiariausioje Palangos vietoje norėtų pretenduoti ne vienas investuotojas. Čia lankytojų srautai – garantuoti, o ir iki jūros – keli žingsniai.
Todėl labai tikėtina, kad jeigu viskas bus įrengta taip, kaip planuojama, Kauno kunigams tai bus neblogas pajamų šaltinis. Jis toks buvo ir iki šiol, tačiau pinigai iš nuomos olandams negali prilygti.
„Kauno arkivyskupija kruopščiai atsirenka nuomininkus, todėl ir planuoja gauti pajamas“, – sakė L.Rekevičius. Tiesa, projektui reikės nemažai investicijų. Neseniai skelbta, kad Kauno arkivyskupija į pramogų kompleksą investuos 1,5 mln. eurų.
„Daugiausiai pinigų skirs vyskupija, o dalis, matyt, bus skolinamasi iš bankų“, – prasitarė projektą kūręs architektas.
Jei viskas iškils pagal projektą, ši gerokai apleista Palangos teritorija vėl nušvis kitomis spalvomis.
Sklypas su įdomia istorija
Kauno kunigai nepardavė šio prestižinio sklypo ir dėl kitos priežasties. Pasak architekto, bendrovės „4Architektai“ vadovo L.Rekevičiaus, šis sklypas turi seną istoriją.
„Prezidentas Antanas Smetona šį sklypą dar prieš karą padovanojo Kauno kunigų seminarijai. O šiandien šiame sklype vykdoma normali investicija“, – sakė architektas. Beje, sklypą iš seminarijos ir perėmė Kauno arkivyskupija.
Pasak architekto, Kauno arkivyskupijos sumanymas buvo atkurti tame sklype kažkada buvusius sanatorijos pastatus, tačiau veiks ir viešbutis, poilsio namai, apartamentai. Pirmame aukšte – maitinimo įstaigos.
„Visa tai turėtų veikti visus metus. Tai iš dalies spręs ir Palangos sezoniškumo problemą“, – teigė pašnekovas.
Uždirbs ir iš vaikų
Kauno kunigai nepamiršo ir pramogų vaikams. Teritorijoje yra 72 arai, kurie yra paveldo saugomoje zonoje. Tad statybos ten negalimos. Tad ten planuoja statyti kažką panašaus į vaikų parką, kur veiktų interaktyvūs-pažintiniai takai, įvairūs užsiėmimai vaikams. Tad kompleksas turėtų pasitarnauti visai šeimai – tokia ir yra Kauno arkivyskupijos užgaida šiame projekte.
Vaikai krykštauja ir dabar – čia veikia batutų centras, kuriame šokinėti valandą kainuoja septynis eurus.
Statybos, beje, jau prasidėjo, tik vasarą jas teko pristabdyti, nes tokiu metu Palanga sako ne statyboms. O Kauno arkivykupijos pramogų kompleksas duris turėtų atverti kitą vasarą.
