„Šiaip didelės nuomojamų butų pasiūlos pas mus nebuvo ir anksčiau, o po vasario 24-osios, kai Ukrainos gyventojai pradėjo važiuoti į Klaipėdą, rinka buvo ištuštinta“, – BNS sakė Klaipėdos NT agentūros „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas.
„Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovas Aurimas Petrikas sako, kad šiuo metu mieste būsto nuomai beveik nėra, o didžiulė paklausa siejama su Ukrainos piliečiais, kurie bėga nuo tėvynėje vykstančio karo.
„Visų pirma, atvažiavo Lietuvoje dirbančių ukrainiečių šeimos. Anksčiau dažnais atvejais vienoje įmonėje dirbantys vyrai gyvendavo kartu, viename išnuomotame būste, pavyzdžiui, keturi darbininkai. Atvykus jų šeimoms reikalingas didesnis plotas, reikia jau keturių patalpų“, – BNS pasakojo jis.
Klaipėdoje jau registravosi 1,1 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, kovo 18-ąją pranešė Vidaus reikalų ministerija.
A.Petriko teigimu, nemažai būstų išnuomojo pabėgėliams padedančios įmonės ar pavieniai žmonės.
„Jie sumoka už būstą norėdami padėti nuo karo bėgantiems žmonėms, taip siunčiama žinutė apie socialinę atsakomybę“, – sakė biuro vadovas.
Savanorių koordinavimo centrui „Stiprūs kartu“ paraginus Lietuvos gyventojus neatlygintinai suteikti namus karo pabėgėliams, Klaipėdoje per šią iniciatyvą jau suteikti 105, o apskrityje – dar apie 150 būstų, BNS teigė centro atstovas Giedrius Galdikas.
Dalis pabėgėlių nelaukia pagalbos ir būstą nuomojasi patys, tačiau šiuo metu pasiūla yra labai nedidelė, o iki šiol nepaklausus būstas išgraibstomas akimirksniu, teigė A.Petrikas.
„Paklausa tokia didelė, kad išnuomoti galima bet ką, išgraibstoma akimirksniu. Tai maži butai, toliau nuo miesto nutolę namai, sodybos, vienkiemiai, bet kas, kur šeima gali rasti stogą virš galvos. Dairomasi net į Šilutės rajone esantį būstą“, – kalbėjo A.Petrikas.
Kad pabėgėliai būstu rūpinasi be aplinkinių pagalbos, patvirtino ir A.Bružas.
„Laisvus butus užpildė ir ukrainiečiai, kurie rinkosi komercinę nuomą, o ne apgyvendinimą nemokamai suteikiamame būste“, – sakė agentūros „Aidila“ direktorius.
Kovo 19-osios duomenimis, visoje Lietuvoje užregistruota per 22 tūkst. karo pabėgėlių, iš jų daugiau nei 9,5 tūkst. yra nepilnamečiai.
Didžioji dalis – per 21,6 tūkst. pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, beveik 500 naudojasi beviziu režimu, 56 paprašė vizos, dar devyni asmenys paprašė prieglobsčio Lietuvoje.
