„Pasiūlymams pritarėme atsižvelgdami į galiojantį Bendrąjį planą ir įvertinę po išsakytų pastabų patobulintus pastato ir sklypo sutvarkymo sprendinius, – sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis. – Projekto vystytojas atsižvelgė į esmines, motyvuotas gyventojų ir savivaldybės pastabas, kurios padėjo šį didelio tūrio objektą geriau integruoti susiformavusioje aplinkoje. Tikiu, kad šis atvejis ir nekilnojamojo turto plėtotojams parodė, kaip naudinga yra į projektą pažvelgti būsimų naudotojų ir tiesioginių kaimynų akimis, parodyti pagarbą susiformavusiam teritorijos naudojimui.“
Atsižvelgę į visuomenės ir aplinkinių gyventojų išsakytas pastabas, pastato architektai apie 300 kv. m sumažino pastato bendrą plotą – jis dabar siekia 2054 kv. m, – nuleido žemiau pastato tūrį ir rampą, taip mažindami fizinį ir vizualinį poveikį greta esantiems gyvenamiesiems namams, išsaugojo didžiąją dalį vertingų želdinių ir numatė papildomą teritorijos želdinimą, atitinkantį gamtiniame karkase esančioms teritorijoms taikomus reikalavimus bei apželdino didelę dalį pastato stogo.
Prie pastato numatomos patalpos kavinei, pastato prieigose numatyta daugiafunkcinė aikštė, kurioje galės vykti turgūs ar bendruomenės renginiai, o kitu metu galės būti naudojama ir automobilių parkavimui. Atskiru projektu bus tvarkomi aplinkiniai želdynai.
Gyventojų pageidauto kairiojo posūkio į prekybos centrą savivaldybės Infrastruktūros darbų priežiūros ir inžinerinių statinių projektų ir projektinių pasiūlymų vertinimo darbo grupė nerekomendavo ir neprašo įrengti. Darbo grupės vertinimu, tai būtų perteklinė infrastruktūra, kuri nepadėtų saugiam judėjimui. Be to, jos įrengimui turėtų būti kertami medžiai, ko savivaldybė visais atvejais stengiasi išvengti. Tiesa, atsižvelgta į dalies bendruomenės pasiūlymą į rytus nuo prekybos centro įvažiavimo įrengti papildomą pėsčiųjų perėją.
„Džiaugsmo gatvė stipriai nesikeis nei dabar, nei ateityje, kai bus tvarkoma ne tik ties būsimu prekybos centru esanti jos atkarpa, – sakė vyriausiasis miesto inžinierius Anton Nikitin. – Ši gatvė dėl brandžių želdinių kartais vadinama gražiausia Vilniaus gatve ir mes sieksime juos išsaugoti. Artimiausių metų planuose – tik pačios gatvės dangos atnaujinimas ir dviračių tako įrengimas nepakenkiant medžiams.“
M.Pakalnio vertinimu, šio prekybos centro projektas buvo proga pabandyti sukurti į lokalią bendruomenę orientuoto, ją telkiančio prekybos centro įvaizdžio ir funkcijų. Pastatas ir savo architektūrine raiška, ir sklypo sutvarkymo sprendiniais skirsis nuo tipinio prekybos centro.
„Manome, kad įvyko nors ir karšta, tačiau konstruktyvi diskusija tarp statytojo, savivaldybės, vietos ir platesnės bendruomenės ieškant visiems priimtino kontekstualaus sprendimo. Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie to, kad projektas tapo geresnis ir tinkamesnis visiems“, – sakė vyriausiasis miesto architektas.
Bendruomenė: tai nėra kompromisinis sprendimas
Prekybos centro, kurio projektui trečiadienį pritarė Vilniaus misto savivaldybė, kaimynystėje gyvenanti bendruomenė kategoriškai nesutinka su tuo, kad patvirtintus sprendinius galima vadinti „kompromisiniais“, rašoma bendruomenės išplatintame komentare.
„Projekte išlieka didžiulės eismo saugumo rizikos, o savivaldybės dangstymasis nenoru kirsti medžių šiuo atveju skamba neetiškai. Savivaldybė taip pat savo pranešime tarsi didžiuojasi, kad projektas atitinka šiuo metu galiojantį Bendrąjį planą, tačiau šitaip prieštarauja viešai deklaruojamai orientacijai į ateitį. Taip pat nesulaukėme atsakymų į mūsų viešai merui R.Šimašiui užduotus klausimus, įskaitant apie interesų konfliktus, korupcijos prevenciją bei dvigubus politinės lyderystės standartus. Šiandienos savivaldybės sprendimas įrodo, kad ji vadovaujasi formalumais, o verslo interesus kelia aukščiau gyventojų. Linkime kitoms Vilniaus gyventojų bendruomenėms būti atidžiomis, stebėti ir kovoti už savo aplinką bei domėtis įstatymine baze“, – teigia Džiaugsmo ir Svajos gatvių gyventojų bendruomenių atstovas žiniasklaidai Arkadij Bliumin .
