Po sprendimo nugriauti Vijūnėlės pastatą R.Malinauskas kaltina prokurorus ir teisėjus korupcija

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas kaltina korupcija prokurorus ir teisėjus, prisidėjusius prie neskundžiamo įpareigojimo nugriauti prie Vijūnėlės tvenkinio Druskininkuose esantį pastatą.
Ričardas Malinauskas teisme
Ričardas Malinauskas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Iš komandiruotės grįžęs Druskininkų savivaldybės vadovas Aukščiausiojo Teismo (AT) nutartį dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro vadina „korupcinio arba politinio užsakymo lygmens“ sprendimu, o prokurorus kaltina klastojus dokumentus.

„Šioje vietoje turiu tik vieną norą: tiek prokurorei, tiek teisėjams pažiūrėti į akis. Dalį (dokumentų – BNS) klastojo prokuratūra, teismas neįsigilino kažkodėl, visiškai nepareiškė noro įsigilinti, – BNS pareiškė R.Malinauskas. – Arba kažkas sumokėjo labai didelius pinigus ir tai yra korupcinis skandalas, arba tai yra politinis užsakymas, nežinau kokiu lygiu. (Sumokėjo – BNS) teisėjams, prokurorei. Aš nesakau prokurorams, aš sakau prokurorei, kuri inicijavo ir darė. Nes jei pasigilintumėte daugiau, tai jūs suprastumėte, kokio lygio tai yra afera iš teisėsaugos pusės.“

Vijūnėlės dvaras
Vijūnėlės dvaras

R.Malinausko teigimu, AT nutartį šiuo metu svarsto savivaldybės teisininkai, tad tolesnių galimų savivaldybės žingsnių nekomentuoja. Meras teigia nebendravęs su pastato savininku Žilvinu Poviloniu, tačiau girdėjęs, jog šis neatmeta savo teises ginti Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT).

Pasitariau su advokatais, siūlysime dovanoti šį dvarą Druskininkų savivaldybei. Nesiruošiu aš jo griauti nei ko daryti.

„Man labai norėtųsi, jei yra Lietuvos generalinėje ar kurioje nors kitoje prokuratūroje sąžiningas prokuroras, kad jis pasidomėtų Generalinės prokuratūros prokurorės Deimantės Nikitinienės veikla šio dalyko atžvilgiu. Jei kokia nors teisinė draugija ar kas pasidomėtų teisėjų priimtų sprendimu, manau, susidarytų nuomonę apie teisinės valstybės buvimą arba nebuvimą“, – piktinosi jis.

Dabartinis pastato savininkas Žilvinas Povilonis sako, kad su teisininkais svarsto pastatą padovanoti savivaldybei. Jį nugriauti AT įpareigojo per šešis mėnesius.

„Pasitariau su advokatais, siūlysime dovanoti šį dvarą Druskininkų savivaldybei. Nesiruošiu aš jo griauti nei ko daryti. Aišku, jei privers, nugriausime. Bet nejaugi Druskininkų savivaldybė neturi poreikio padaryti bibliotekos ar dar ko? Nesuprantu šiandien Lietuvos valstybės, kuri (liepia – BNS) griauti tokį pastatą (...). Gal mes sieksime kažkokią kompensaciją gauti“, – svarstė jis.

Kokios kompensacijos jis norėtų, Ž.Povilonis kol kas nenurodo. Anksčiau jis teigė sieksiąs iš savivaldybės gauti kompensaciją už patirtą žalą. Verslininkas nurodė pirkęs pastatą už 630 tūkst. litų (apie 182 tūkst. eurų), tačiau investavęs papildomai į jo įrengimą, tad svarsto namą įvertinti rinkos verte ir prašyti atlyginti visą sumą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ričardo Malinausko oazė valstybinėje žemėje išliks: prokuratūra situacijos nenagrinės

Beveik 600 kvadratinių metrų pastatas Druskininkų centre, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru, kurortinėje zonoje pradėtas statyti 2013 metais. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė alytiškiui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams, verslininkui Žilvinui ir Zinai Poviloniams.

Vijūnėlės dvaras
Vijūnėlės dvaras

Gindama viešąjį interesą 2014 metais Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, siekdama panaikinti visus su statybomis šioje teritorijoje susijusius dokumentus. Tačiau šis teismas atsisakė tenkinti prokuratūros reikalavimus. 2015-ųjų rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą, tyrimas nutrauktas neradus nusikalstamos veikos požymių.

Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines, paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras R.Malinauskas, jis tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai. Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams.

Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų