Ar sprendimas bus priimtas jau pirmadienį, abejojama. Iki tol, kol taryba nuspręs, šis pastatas saugotinas ar ne, 15min klausia skaitytojų – kokia jūsų nuomonė: reikia saugoti buvusį policijos pastatą Giraitės gatvėje ar ne?
Kelių policijos pastatą Giraitės gatvėje 9 dešimtmetyje suprojektavo architektai Kęstutis Pempė ir Gytis Ramunis. K.Pempė be šio statinio projektavo dabar jau griūnantį raudonų plytų visuomeninį prekybinį centrą Vilniaus Šeškinės rajone, Alytaus Švč. M.Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčią bei verslo centrą ir viešbutį „Centrum“ Vilniuje. G.Ramunis taip pat dirbo prie visų šių projektų.
„Buvęs Vilniaus miesto Kelių policijos pastatas priskiriamas prie geriausių architektų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijos laureatų Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės darbų“, – rašė Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pirmininkas Marius Šaliamoras.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas gegužės pradžioje tvirtino, kad šis pastatas išties turi vertingųjų savybių. Raštą dėl to su siūlymu klausimą nagrinėti Vilniaus miesto vertinimo tarybai KPD yra nusiuntęs Vilniaus miesto savivaldybei.
„Man patinka ta architektūra, tačiau aš negaliu nematyti medžiagiškumo, kurio būklė labai bloga, todėl kaip tą padaryti, aš nežinau. Kol kas nesigilinau į detales. Architektūra labai gera, bet darbų kokybė ir medžiagos labai blogos. Tai yra pagrindinė problema. Todėl aš kol kas neturiu nuomonės, nors man ir norėtųsi jį išsaugoti“, – teigė V.Karčiauskas.
Keturaukštis postmodernizmo stiliaus statinys gavo pirmą vietą 1986 metais TSRS architektų sąjungos geriausių projektų įvertinime. Tai, anot dabartinio architektų sąjungos vadovo, „rodo jo aukštą architektūrinę ir meninę vertę, reikšmingumą Lietuvos architektūros raidai“.
LAS pirmininkas pavasarį rašė, kad jis rekomenduotų pritaikyti esamą pastatą naujai funkcijai, išsaugant jo architektūrą ir įjungiant jį į prekybos tinklo „Lidl“ projektuojamą kompleksą.
Bėdos bendrovei „Lidl Lietuva“ prasidėjo po to, kai praėjusių metų rudenį Turto bankas aukcione pardavė buvusį Kelių policijos pastatą. Tuomet Vokietijos pigių prekių tinklas nusipirko 5,8 tūkst. kv. metrų ploto pastatą su jam priskirtu 2,2 hektaro ploto sklypu už 2,46 mln. eurų. Pradinė turto pardavimo kaina buvo kiek didesnė kaip 1,9 mln. eurų.
Bendrovė „Lidl Lietuva“ čia turėjo statyti savo administracinį pastatą, tačiau planai sustojo po to, kai Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas M.Šaliamoras išplatino raštą, kuriame ragino išsaugoti buvusį Kelių policijos pastatą Giraitės gatvėje.
Balandžio 1 dieną prie pastato architektai surengė akciją ir po to paaiškėjo, kad Vilniaus savivaldybė neišduoda leidimo griauti. Taip atsitiko, nes KPD tikino, kad pastatas turi vertingųjų savybių ir savivaldybei išsiuntė raštą su siūlymu klausimą nagrinėti Vilniaus miesto vertinimo tarybai.
„Lidl Lietuva“ vadovybė žada iš valstybės išsireikalauti atlyginti žalą, tačiau tuo pačiu jai gresia baudos. Pastatas jau yra įtrauktas į apleistų teritorijų ir pastatų sąrašą. Tai reiškia, kad iš savininko bus reikalaujama imtis veiksmų pastato būklei pagerinti. Neįvykdžius pateiktų reikalavimų, 2017 metais „Lidl“ mokės padidintą 3 proc. nekilnojamojo turto mokestį.
Vilniaus savivaldybė po 15min publikacijos išplatino pranešimą, kuriame teigia neprieštaraujanti „Lidl“ investicijoms, tačiau siūlo palaukti paveldo specialistų vertinimo. Savivaldybė teigia, kad leidimo griauti pastatą išdavimą pristabdė ne savo iniciatyva.
Ar pastatas yra vertybė, paaiškės jau spalio 17 dieną, per Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdį. Jame bus sprendžiama, kokį apsaugos lygį suteikti pastatui.
Iki 2014 metų kovo čia šeimininkavo Vilniaus kelių policija. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pastatą Giraitės gatvėje perdavė Turto bankui, kai keli padaliniai, tarp jų – ir Kelių policijos, persikėlė į biurų pastatą Mėnulio gatvėje.
Policija iš patalpų išsikraustė, kadangi jos jau buvo netinkamos dirbti. 1986 metais pastatytas pastatas dėl lėšų trūkumo daug metų nebuvo remontuotas, išskyrus paprastuosius remonto darbus. Pastatas blogai apšiltintas, šeimininkus gąsdino sąskaitos už šildymą, elektros energiją ir vandenį.
