Sapiegų parko atnaujinimo projektas buvo pristatytas antradienio vakarą, tačiau jau kitą dieną sostinės meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad mažiausiai mėnesiui stabdomi visi darbai.
Rangos darbų konkursą yra laimėjusi bendrovė „Eikos statyba“, su kuria Vilniaus miesto savivaldybė 2019 metų vasario 11 dieną pasirašė beveik 3,18 mln. eurų vertės sutartį.
Viešajame pirkime taip pat dalyvavo „Ekstra statyba“, kurios pasiūlymas buvo atmestas dėl „per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos“ kainos. Tiesa, kokia tai kaina, centriniame viešųjų pirkimų portale nenurodoma. 15min klausė savivaldybės, kokią kainą pasiūlė „Ekstra statyba“, tačiau tokią informaciją atskleisti savivaldybė atsisakė. Vėliau P.Poderskis atskleidė, kad „Ekstra statyba“ pasiūlė 3,8 mln. eurų kainą.
Tarsis su rangovu
Apie tai, kad stabdomi parko atnaujinimo darbai, „Eikos statybai“ dar oficialiai nepranešta. Tai patvirtino pats P.Poderskis bei pabrėžė, kad kol kas darbai stabdomi, sutarties nutraukti dar neplanuojama.
„Sutarties nutraukinėti neplanuojame, bet rašto dar nesame parengę, nes kol kas nespėjome to padaryti, stengiamės reaguoti greitai. Sutartyje numatytas stabdymas iki 6 mėnesių be jokių sankcijų, kol kas galvojame, kad mėnesį paimsime iš šio laikotarpio stabdymo. Penktadienį planuojame su rangovu susitikti, aptarti tolimesnius veiksmus ir nuspręsti, kas toliau, ar stabdysime tolimesniam laikui, kažką diskutuosime, bus aiškiau tada“, – 15min sakė administracijos direktorius.
Svarsto atsisakyti gėlynų ir fontanų
Kas gali kisti Sapiegų parko atnaujinime? P.Poderskis sakė, kad kol kas dar neaišku, tačiau gali būti atsisakoma objektų, kurių išlaikymas galėtų kainuoti brangiai. Antradienį vykusio pristatymo metu teigta, kad parko priežiūra galėtų atsieiti apie 150 tūkst. eurų per metus. Tiesa, ši kaina preliminari ir lyginama su Bernardinų sodo išlaikymu.
„Sunku dar pasakyti, visokių diskusijų turime. Dar „ant karštųjų“ vaisingų išvadų nepriėjome, bet, manau, bus tikrai daug ko atsisakoma iš projekto. Jį reikia įvertinti kontekste ir nedaryti to, ką po to brangiai kainuos išlaikyti, valyti, tvarkyti. Bandysime šiuo aspektu pasižiūrėti, kad sumažintume tų darbų apimtį, kurių niekam nelabai ir reikia“, – aiškino P.Poderskis.
Kokių objektų gali būti atsisakyta iš parko projekto? Administracijos direktoriaus nuomone, po pakeitimų projekte gali nelikti kai kurių gėlynų ar fontanų.
„Jei kažkurioje vietoje numatytas gėlynas, kuriam reikia daug intensyvios priežiūros, tai nedarome gėlynų, galime ir medžių nekirsti. Kol kas samprotaujame, kad turbūt fontanų nedarysime ir persižiūrėsime požemines jungtis, ar tikrai visų tų kilnojimų reikia. <...> Tokiu principu žiūrėsime, ką iš to projekto išimti. Pats projektas savo esme gal ir nėra blogas, parką reikia tvarkyti, bet tai galima daryti mažiau invazyviai. Čia tokie pirminiai pamąstymai, kiek jie atitinka realybę ir galimybes, mes dar spręsime ir informuosime atskirai“, – kalbėjo jis.
Planuojami pokyčiai „Vilniaus plane“
Be to, trečiadienį R.Šimašius užsiminė, kad planuojami pokyčiai savivaldybės įmonėje „Vilniaus planas“. P.Poderskio nuomone, pagrindinės šios įmonės problemos – nekokybiškas ir savalaikis darbų įgyvendinimas.
„Yra labai mažai dalykų, kas yra gerai su „Vilniaus planu“. Ten yra daug pamąstymų ir kalbamės su valdyba „Vilniaus plano“, kad reikia daryti pokyčius ir imtis veiksmų. <...> Visada jiems („Vilniaus planui“, – aut. past.) sakome, kad ne ekonomija svarbu, kad padarytų gerai ir laiku tokiu, kokį patys įvardino, kad spės. Jie mums pasako terminą, pasako, kad padarys kokybiškai, mes jais patikime, ir jie nepadaro. O kai padaro, paaiškėja, kad ten yra gyvas velnias problemų, reiškia [reikės] perdarinėti, taisyti“, – 15min tikino P.Poderskis.
Pasak jo, savivaldybė planuoja visiems viešiems projektams skelbti viešuosius konkursus – ne tik rengti architektūrinės idėjas, bet ir projektavimo konkursus.
„Tokiu būdu sieksime kokybės ir konkurencijos rinkoje. Bet tai reiškia, kad kai kurie projektai dar ilgiau užtruks, nes visas demokratijos kelias yra per ilgus procesus, bet gal to ir reikia“, – sakė P.Poderskis.
Tiesa, visiškai atsisakyti „Vilniaus plano“ savivaldybės valdžia neketina.
„Jie prižiūri mūsų geografines informacines sistemas, kuriose yra begalė duomenų ir kurie yra būtini savivaldybei funkcionuoti. Todėl jie galėtų būti duomenų analitikos centras, kas susiję su teritorijų planavimu“, – teigė P.Poderskis.
