2019 metai NT plėtotojams buvo dėl ko džiaugtis – lyginant su 2018 metais, įspūdingais tempais augo naujų butų pardavimai tiek Vilniuje (+42 proc.), tiek ir Kaune (+38 proc.). Iš viso Vilniuje pernai buvo parduota 5522 nauji butai.
„Tikriausiai net didžiausias optimistas tokių skaičių nesitikėjo, nes jie tikrai įspūdingi“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo viešosios įstaigos „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius.
Vilniuje metų pabaigoje kėlė kainas
Skaičiuojama, kad pernai Vilniuje įgyvendinti arba pradėti įgyvendinti 62 nauji nekilnojamojo turto projektai – pastatytuose namuose įrengti 5172 nauji butai – tai beveik 12 proc. daugiau nei 2018 metais.
A.Antanavičiaus teigimu, kartu su šiais rezultatais NT plėtotojams atsirado galimybės kelti parduodamų butų kainas. Šis procesas ypač išryškėjo antroje metų pusėje, kada gana dažnai naujai į rinką paleidžiami projektai pasižymėjo vidutiniškai 5–8 proc. didesne pasiūlos kaina.
„Praėjusių metų pabaigoje NT vystytojai gerokai drąsiau pradėjo didinti kainas. Kai kur, pavyzdžiui, Šnipiškėse, kur anksčiau būdavo 1,8–2 tūkst. už kv. metrą, dabar prašoma ir 2,5 tūkst. už kvadratinį metrą“, – aiškino jis.
Pasak A.Antanavičiaus, sparčiau kelti kainas Vilniuje vystytojams leido faktas, kad metų pabaigoje šiek tiek susitraukė vadinamasis neparduotų butų sandėlis. Vystytojai aktyviai parduoda butus.
„Spaudimo kol kas nebuvo. Norint pakeisti dabartinę tendenciją, turi būti išorinis veiksnys. Rinka įsibėgėjusi tiek, kad nieko nebebijo, pirkėjai skuba pirkti. Šių metų pirmais mėnesiais parduota apie 600 naujų butų. Jeigu tokiu tempu toliau tęstųsi, laukiami dar vieni rekordiniai metai. Ar taip bus? Nežinau. Gal nauji veiksniai situaciją gali šiek tiek pakoreguoti. Galbūt tai pamatysime per kelias savaites, spekuliuoti dar per anksti“, – sakė A.Antanavičius.
Kaunas – individualių namų sostinė
Kaune taip pat pastebimos naujos tendencijos. Pernai laikinojoje sostinėje įgyvendintas 31 naujas projektas, o pastatytuose namuose įrengta 965 butai. Iš viso parduota beveik 1 tūkst. naujų butų – tai 38 proc. augimas.
„Irgi įspūdingas šuolis ir, panašiai kaip ir Vilniuje, tai vystytojus paskatino aktyviau peržiūrėti kainodarą, ko 3–4 metus nelabai matėme. Dažniausiai naujos statybos namai būna parduodami panašia kaina kaip ir konkurentų, vystytojai nelabai spekuliavo bandymu padidinti kainą. Buvo svarbu, kad būtų kuo daugiau butų parduodama. Bet šiuo metu matome, kad pardavimų jiems pradeda pakakti ir pradeda galvoti apie kainodaros pakeitimus“, – aiškino A.Antanavičius.
Tačiau pernai Kaune pirmą kartą po ilgos pertraukos neparduotų butų dalis dar tik statomuose namuose aplenkė pasiūlą jau pastatytuose namuose. Tai, pasak A.Antanavičiaus, rodo, kad ir kauniečiai nebebijo pirkti tik brėžiniuose esančių butų.
„Pirkėjai pakankamai drąsūs pirkti dar nepastatytą butą“, – kalbėjo A.Antanavičius.
Tačiau, jo teigimu, laikinojoje sostinėje nėra didelio potencialo smarkiai didėti butų kainoms, nes „Kaunas yra nuosavų namų sostinė“. Pasiekus 80–90 tūkst. eurų už būstą, dažniau kauniečiai žiūri į nuosavų namų rinką.
„Butą už tokią ir didesnę kainą Kaune yra gerokai sunkiau parduoti. Natūralu, kad tai konkuruojantis, atsveriantis veiksnys, dėl to butų pirkėjai Kaune turėtų blaiviau į viską žiūrėti ir nesitikėti didelių šuolių, nes ateis namų pardavėjai, pasiūlys naują produktą ir didelė dalis paklausos susitrauks“, – įsitikinęs A.Antanavičius.
Daugiau žvalgosi į namus
2019 metais butų rinkoje Lietuvoje iš viso sudaryta kiek daugiau nei 35 tūkst. butų pirkimo-pardavimo sandorių – tai 4 proc. daugiau nei 2018 metais. Tačiau skaičiuojama, kad apie 80 proc. sandorių įvyko senesniuose nei 3 metai būstuose. Tačiau pastebimas smarkus individualių namų ir kotedžų sandorių kilimas – pernai jų nupirkta 17 proc. daugiau nei 2018 metais.
Antrinėje būsto rinkoje labiausiai išsiskyrė individualių namų ir kotedžų segmentas. Jame sandorių apimtys didėjo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir regionuose: Vilniuje – 12,7 proc., Vilniaus raj. – 21,8 proc., Kaune – 7,7 proc., Kauno raj. – 16,8 proc., Klaipėdoje – 13,3 proc., Klaipėdos raj. – 34 proc., Šiauliuose – 4 proc., Panevėžyje – 1,1 proc., o likusioje Lietuvoje – 18,6 proc.
„Augant kainai, pirkėjų perkamajai galiai, ne Vilniuje žmonės vis dažniau renkasi nuosavus namus ir kotedžus. Tas procentinis augimas rodo, kad neskuba pirkti pabrangusių butų, o pradeda žiūrėti, ką galima už tuos pinigus nusipirkti“, – „1 Partner“ antrinės rinkos apžvalgą pristatė A.Antanavičius.
Praėjusiais metais brangimas fiksuotas tik antrinės butų rinkos segmente – išleidžiamos sumos už butus tiek Vilniuje, tiek kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose per metus padidėjo nuo 3 iki 10 proc. Tuo tarpu antrinėje nuosavų namų / kotedžų rinkoje kainos liko stabilios, todėl šio segmento patrauklumas dar labiau išaugo.
Vilniuje trūksta brangių namų pardavimui
Pozityvios tendencijos neaplenkė ir prestižinio būsto rinkos. Paulius Gebrauskas, nekilnojamojo turto agentūros „Baltic Sotheby‘s International Realty“ bendraturtis teigia, kad prabangių ir kokybiškų butų, kurių vertė viršija 300 tūkst. eurų, pernai Lietuvoje buvo parduota 32 proc. daugiau nei 2018 metais.
Tačiau pagrindine tokio turto rinka vis tiek išlieka sostinė. 87 proc. visų butų sandorių, kurių vertė viršija 300 tūkst. eurų, įvyko Vilniuje, Kaune – 5 proc., Palangoje ir Neringoje – 6 proc., o likusioje Lietuvoje – 2 proc.
Tačiau namų rinkoje Vilnius, nors ir lyderis, neužima tokių stiprių pozicijų. Agentūros duomenimis, Vilniuje parduodama 49 proc. prabangių namų, Palangoje ir Neringoje – 20 proc., Kaune – 15 proc., o likusioje Lietuvoje – 16 proc.
P.Gebrausko teigimu, Vilniuje beveik nėra prabangių individualių namų pasiūlos.
„Klientai ateina su milijoniniais biudžetais, turėdami tokius biudžetus, kaip ir Vakarų Europos didmiesčiuose, bet nelabai turime, ką pasiūlyti šiuo metu. Matome, kad tie klientai, kurie nori įsigyti namus ir turi ne vieną milijoną, daugeliu atvejų priversti eiti į statybą – įsigyti sklypą, patys projektuotis ir statytis“, – kalbėjo jis.
Keičiasi pirkėjas
Be to, P.Gebrauskas pastebi kiek pasikeitusį prabangaus turto pirkėją. Anksčiau brangesnį būstą pirkdavo verslininkai, vidutinio amžiaus žmonės, o dabar tokį būstą sau gali leisti ir tūkstantmečio kartos žmogus.
„Žmonės pakankamai jauni, jau spėję uždirbti tam pakankamą pinigų sumą ir sprendimus priima labai greitai. Tai gana edukuotas pirkėjas, labai tiksliai žino, ko jam reikia šiame gyvenimo etape, priima greitai sprendimus ir nebijo tų sprendimų keisti. Pasikeitus gyvenimo sąlygoms, jis gali labai greitai keisti savo prabangų gyvenamą būstą. Nauja, besiformuojanti pirkėjų grupė aktyvina Lietuvos NT rinką“, – aiškino jis.
Be to, dar viena nauja pirkėjų grupė – emigravę ir pinigų turintys lietuviai.
„Nemažai sugrįžtančių ir besidominčių žmonių su aukštomis pajamomis yra iš užsienio. Manau, kad kreditavimas šių žmonių, ypač tų, kurie dirba ne euro zonoje, šiek tiek stabdo jų greitesnį apsisprendimą. Bet manau, kad ta tendencija iškils ir tas patrauklumas Lietuvos auga“, – kalbėjo P.Gebrauskas.
