Valakampiai, senamiestis, Užupis, Žvėrynas, keli nauji uždari kvartalai aplink Vilnių. Čia – didžiausia itin prabangių namų ir butų koncentracija šalyje. Be sostinės, labai brangaus nekilnojamojo turto siūloma – pardavėjai vardija – pajūryje, aplink Trakus, šiek tiek Kaune, Druskininkuose ir jau randasi Birštone.
Ir nors vien turtingiesiems įperkamo gyvenamojo ploto Lietuvoje labai nedaug, NT agentūrų asociacijos duomenimis – iki procento visos rinkos – pagyvėjimas šioje nišoje, kaip ir kituose segmentuose, tęsiasi maždaug penkerius metus.
„Įvairiai kas traktuoja, kas yra tas prabangos segmentas. Vieniems ten jau ir 200 tūkst. butas vadinamas prabangiu. Bet, ko gero, tai dar vargiai galėtumėme pavadinti prabangos segmentu. Bet, jeigu jau kalbėtumėm tikrai apie aukščiausios klasės pačius brangiausius būstus. Aišku, niekada ribų nėra, bet jau mes kalbėtumėm tikriausiai apie butus, kurie kainuoja milijoną ir daugiau eurų. Jeigu kalbėtumėme apie namus, tai jau būtų kažkas 2 ir daugiau mln. eurų“, – sakė NT agentūrų asociacijos prezidentas, „DNB Būsto“ vadovas, Audrius Gudanavičius.
Štai namas Preiloje, ant Kuršių marių kranto, beveik 200 kv. m, kaina – milijonas eurų. Būtent milijonu-pusantro įvertinti namai, anot pardavėjų, vieni paklausiausių. Tik esą įdomus pastebėjimas – namas už milijoną litų skambėjo prabangiau nei namas už 300 tūkst. eurų.
Butų prabangos segmente dairomasi tokių, kurių vieno kvadratinio metro kaina gali siekti ir 6 tūkst. eurų. Jie gali būti tiek naujos, tiek senos statybos, svarbu, prestižinėje vietoje. Būtent vieta, kaimynystė ir konfidencialumas pagrindiniai kriterijai.
Bet dažniau nei vaizdai iš paukščio skrydžio, skelbimai internete – geriausia galimybė paganyti akis. Galintys įpirkti labai brangų gyvenamąjį plotą itin vertina privatumą, todėl dalies namų kainos net neskelbiamos viešai, jau nekalbant apie užėjimą apsidairyti bet kam bet kada. Vengiama apkalbų.
„Yra tokia grupė, kur mėgsta tiesiog ekskursijas darytis. Kaip ir filtras mes esame atfiltruoti tiktai potencialius pirkėjus. Iš kitos pusės, galbūt nenorima šokiruoti žmonių, tai būna tiesiog prašymas žmonių tiesiog neskelbti, pardavinėti turtą net nereklamuojat, tiesiog potencialiem pirkėjam iš savo duomenų bazės. Turim ir tokių nemažai objektų“, – pasakojo „Baltic Sotheby‘s International Realty“ bendraturtis Paulius Gebrauskas.
Toks turtas, kaip, pavyzdžiui, šis namas šalia Vilniaus, Didžiuosiuose Gulbinuose, parduodamas ir perkamas, anot pardavėjų, kaip ir visas kitas – dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių. Pavyzdžiui, vaikai užaugo, apsigyveno kitur, vieniems tėvams per daug erdvės, neliko poreikio tam tikrai infrastruktūrai, kuri būtina auginant vaikus, kokybiško gyvenamojo ploto ima norėtis ne užmiestyje, o centre.
Pirkėjai ir pardavėjai prabangos segmente – verslo savininkai ir aukščiausio lygio vadovai.
„Dažniausiai iš tiesų perka Lietuvos gyventojai. Labai nedidelė dalis, ten gal apie 10 proc., ne Lietuvos gyventojai perka. Tai didžiausia paklausa tarp vietinių. O kitas dar pastebėjimas, kad užsieniečiai kol kas dar likę nuomotis turtą prabangų“, – kalbėjo „RE/MAX Collection“ vyresnysis konsultantas Tadas Račkauskas.
Nors daug kas prabangos segmente panašu į situaciją visoje nekilnojamojo turto rinkoje, yra ir savų taisyklių. Viena jų – čia nėra skubėjimo parduoti. Tada sandorių per metus – vienetai.
