Projektą „Jonavos geležinkelio tilto (94+634 km) rekonstravimas“ vykdys jungtinės veiklos sutartimi susivienijusi grupė „Eurovia CS“ (Čekija), „Eurovia Lietuva“ ir AS „LNK Industries“ (Latvija).
Jonavos geležinkelio tiltas yra išskirtinis konstrukciniu ir eksploataciniu požiūriu – jis sudarytas iš dviejų atskirų tiltų. Neries žemupio pusėje esantis tiltas šiuo metu nenaudojamas, o aukštupio pusėje esančiu tiltu važiuoja traukiniai.
Projekto metu bus rekonstruojamas būtent Neries upės žemupio pusėje esantis, šiuo metu nenaudojamas tiltas – bus keičiami susidėvėję ir reikalavimų neatitinkantys jo elementai. Po atliktų darbų juo bus nukreiptas geležinkelio eismas.
„Šio projekto metu numatyta rekonstruoti kairiąją tilto pusę, kuri buvo atstatyta po antrojo pasaulinio karo, t. y. 1948 metais. Šiuo metu ši tilto pusė nėra eksploatuojama. Darbų metu bus pakeista visa senoji tilto santvara nauja, kuri vizualiai beveik nesiskirs. Taip pat bus surekonstruotos krantinės ir vidurinė tilto atramos, praplatinta geležinkelio kelio sankasa, įrengta nauja balastinė viršutinė geležinkelio konstrukcija“, – per rekonstrukcijos darbų pradžios atidarymą kalbėjo Julius Šimkevičius, „Eurovia CS“ filialo Lietuvoje vadovas.
Leis važiuoti greičiau
IX B koridorius jungia pagrindinį Lietuvos krovinių ir logistikos centrą Klaipėdos jūrų uostą su Vilniumi, Baltarusija, Ukraina ir Rusija. Nuo šio tilto prieinamumo priklauso nenutrūkstamas ir efektyvus geležinkelių paslaugų teikimas visoje šalyje – alternatyvių pravažiavimų tiesiog nėra.
Rekonstravus nenaudojamą tiltą keleiviniai traukiniai galės juo važiuoti iki 120 km/h greičiu, tuo tarpu krovininiai – iki 90 km/h. Šiuo metu naudojamu, aukštupio pusėje esančiu tiltu traukiniai gali važiuoti tik 70 km/h greičiu. Planuojama, kad įgyvendinus projektą pastarasis bus užkonservuotas.
Projektą planuojama įgyvendinti per kiek daugiau nei dvejus metus – jį užbaigti numatyta 2022 m. III ketvirtį. Šiuo metu projekto įgyvendinimo finansavimui bus naudojamos „Lietuvos geležinkelių infrastruktūros“ lėšos, tačiau tikimasi projektą dalinai finansuoti ES lėšomis. Darbų kaina sieks 12,5 mln. eurų.
Susprogdintas karo metu
Geležinkelio tiltas per Nerį Jonavoje atsirado dar carinės Rusijos okupacijos metais, kai Lietuvoje buvo nutiestos strategiškai svarbios, vėliau sujungtos geležinkelio linijos Liepoja-Kaišiadorys ir Lentvaris-Romnai. Carinės Rusijos valdžia norėjo turėti tiesioginį susisiekimą tarp tuo metu svarbiu prekybiniu uostu laikytos Liepojos ir Rusijos gilumų.
311 km ilgio geležinkelio trasa nuo Kaišiadorių iki Liepojos vedė per Jonavą, Kėdainius, Radviliškį, Šiaulius, Kuršėnus, Mažeikius ir Priekulę, tad Jonava tapo svarbiu geležinkelių ir sausumos kelių mazgu bei pramonės centru. Pirmasis medinis, 140 metrų ilgio geležinkelio tiltas per Nerį buvo suręstas dar 1871-1873 m.
Vėliau, 1904 m. pastatytas keturių angų, daugiau nei 200 metrų ilgio metalinis tiltas. Dar po dešimtmečio sumontuotas naujas, kesoniniu būdu statytas tiltas pagal garsių inžinierių Petro ir Anupro Vileišių projektą.
Abu tiltai buvo susprogdinti Antrojo pasaulinio karo metu. Senasis, 1904 m. statytas tiltas buvo atstatytas sovietmečiu, tuo tarpu pagal Vileišių projektą statyto tilto išliko tik tašytais granito luitais apmūrytas vidurinis tauras.
„Jeigu prieš 72 metus darbai buvo atliekami pasitelkiant pagrinde žmogaus fizinę jėgą ir mažos keliamosios galios kranus, tai dabar atlikę išsamius tilto konstrukcijų skaičiavimus ir pasitelkę 3D modelius bei inžinerinę patirtį, tiltą planuojame pastatyti panaudojant efektyviausius statybos metodus“, – kalbėjo J.Šimkevičius, „Eurovia CS“ filialo Lietuvoje vadovas.
Numatyti eismo ribojimai
Rekonstruojant Jonavos geležinkelio tiltą numatyti ir eismo apribojimai. Dalyje Panerių g. automobilių eismas bus draudžiamas nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2022 m. rudens. Uždarius kelio atkarpą eismas bus nukreipiamas kitomis miesto gatvėmis.
Taurostos g. dalyje daliniai eismo ribojimai truks tris mėnesius nuo 2021 m. rugpjūčio mėn.