A.Avulio atvejis – ne pirmas, kai NŽT stabdo žemės nuomos sutartį sklype jau pradėjus statybas. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos skaičiavimais, iš viso Lietuvoje panašiomis aplinkybėmis sustabdyta dešimt projektų: trys Vilniuje, šeši Kaune ir vienas Klaipėdoje. Skaičiuojant bendrai, investicijos į juos turėjo siekti 475 mln. eurų. Tiesa, tai tik LNTPA priklausančių bendrovių informacija.
Pirmas atvejis: „Nuomojate per didelį sklypą“
Kaune, Aleksote, Antakalnio gatvėje buvo suplanuota statyti 50 tūkst. kv. m ploto daugiabučius kartu su komercinėmis patalpomis. 10 ha plote ketinto plėsti projekto vertė siekia 40 mln. eurų.
15min kalbino vieną projekto rengėjų – Šiaulių banko dukterinės bendrovės „Minera“ vadovą Donatą Jurevičių. „Minera“ kuruoja kitą banko dukterinę įmonę „Apželdinimas“, kuri ir vykdo projektą.
„Leidimai statybai yra gauti, bet dėl NŽT veiksmų to projekto įgyvendinti negalime. NŽT ginčija sklypo plotą, tačiau patys sako, kad plotui nustatyti neturi kvalifikuotų specialistų“, – skėsčiojo rankomis D.Jurevičius.
NŽT sako, kad reikia sėstis ir tartis, bet kaip ir kokiais teisės aktais vadovaujantis – nelabai suprantu, – sako D.Jurevičius.
Pasak jo, viskas aprašyta teritorijų planavimo dokumentuose, detaliajame ir bendrajame plane.
„Bet, matyt, jie nori savarankiškai sukurti dar vieną papildomą teisės aktą, kuris nesutaptų su Statybą reguliuojančiais reglamentais ir teritorijų planavimo dokumentais“, – teigė jis.
Šiuo metu ginčas jau yra pasiekęs teismą.
NŽT teigimu, bendrovė nuomojasi per didelį nei jiems reikia žemės sklypą. Be to, ir sutartis esą pasirašyta ne taip, kaip turėjo būti. Verslininkas sako, kad su tarnyba ne kartą bandyta rasti išeičių, tačiau nesėkmingai.
„Nėra dialogo (su NŽT – 15min past.), tai ir yra didžioji bėda. Jie nevertina padarytų darbų, patiriamų nuostolių. NŽT sako, kad reikia sėstis ir tartis, bet kaip ir kokiais teisės aktais vadovaujantis – nelabai suprantu. Matyt, kad teisės aktai NŽT leidžia labai interpretuoti“, – pasakojo D.Jurevičius.
Antras atvejis: „Čia nieko nestatote“
Kitas 15min kalbintas verslininkas, „Omina Bona“ direktorius Robertas Jocius pernai Kaune įsigijo žemės nuomos teisę ir nebaigtus statyti statinius iš bankroto administratorių. Netrukus bendrovė gavo NŽT įspėjimą, kad po dviejų mėnesių planuojama su jais nutraukti žemės nuomos sutartį.
R.Jocius pasakojo, kad dar prieš krizę viena įmonė įsigijo statinius ir žemės nuomos teisę, parengė detalųjį planą, techninį projektą, gavo statybos leidimą, pradėjo darbus, bet 2008 metais bankrutavo. Visa dokumentacija liko galiojanti.
„Aš tą projektą pernai įsigijau, bet iš NŽT gavome pranešimą, kad žemės nuomos sutartis bus nutraukta per du mėnesius. Įspėjimą gavome beveik tuo pat metu kai įsigijome sklypą. Pagrindinis argumentas, kad ten nevykdoma veikla, iš tiesų ten ir nebuvo niekas vykdoma, nes įmonė tuo metu bankrutavo. Bankroto procedūros užima kelerius metus, o kol kita įmonė perima ir pasiruošia statyti, praeina nemažai laiko“, – tikina įmonės vadovas.
Kaune, Panemunėje, bendrovė planavo statyti daugiabutį, kuriame būtų įrengta 200 butų. Investicijos į projektą siektų apie 15 mln. eurų.
Čia akivaizdus jų pačių veiksmų nesuderinamumas, jie patys nesuprantamus dalykus daro“, – teigė R.Jocius.
Gavus įspėjimą, bendrovė kreipėsi į teimą, kuris pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kad NŽT negalėtų nutraukti žemės nuomos sutarties. Tačiau kol bendrovė bylinėjasi teisme, projektas sustojęs, jokių statybos darbų sklype ji negali atlikti, tačiau nuomos mokestį už žemę ji vis tiek moka.
„Iki šios dienos bylinėjamės, po teismus vaikštome. Tačiau čia labai įdomi situacija, kuri trunka apie metus. NŽT mums parašė, kad nutraukiama žemės nuomos sutartis, mes negalime vykdyti statybų, bet jie mums vis tiek skaičiuoja žemės nuomos mokestį ir mes jį mokame. Čia akivaizdus jų pačių veiksmų nesuderinamumas, jie patys nesuprantamus dalykus daro“, – piktinosi verslininkas.
Advokatė: verslas yra sutrikęs
Advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė ir LNTPA valdybos narė Aušra Mudėnaitė paaiškino, kodėl verslininkai nuomojasi, o ne perka žemę – taip esą ekonomiškai naudingiau. Verslininkams labiau apsimoka nuomotis žemės sklypą ir kasmet mokėti daugiausia 4 proc. žemės rinkos vertės, nei visą žemės rinkos kainą sumokėti iš karto.
„Nuoma pagal valstybės nustatytas sąlygas yra gerokai palankesnė ekonomiškai. Norėdamas nusipirkti, turėtum mokėti individualiu vertinimu nustatytą žemės rinkos kainą iš karto arba per 15 metų su 5 proc. palūkanomis. Priežastis, kodėl nuomojamasi ne aukciono tvarka, o ne perkama, yra tai, kad pati valstybė nustatė labai stiprias ekonomines paskatas nuomotis“, – 15min sakė advokatė.
Pasak jos, anksčiau vyravo supratimas, kad įgijus seną pastatą nuomos teisė, pagal įstatymą, „seka“ tą pastatą, t.y. asmuo, kuris valdo pastatą drauge turi teisę nuomotis tam pastatui priskirtą žemės sklypą.
Ilgą laiką ši taisyklė nekilnojamojo turto rinkoje puikiai veikė, o norint nuomojamame žemės sklype ką nors statyti, tiesiog reikėjo sutvarkyti teritorijų planavimo dokumentus taip, kad šie leistų planuojamą plėtrą, bei pasirūpinti, jog nuomos sutartis numatytų galimybę keisti žemės naudojimo būdą bei vykdyti statybas. Taip senos gamyklos, kepyklos ir kitos nebenaudojamų, apleistų pastatų teritorijos pavirto naujais biurų, parduotuvių bei daugiabučių kvartalais. A.Mudėnaitės teigimu, dabar NŽT ir Prokuratūra formuoja naują praktiką.
„NŽT ir Prokuratūra, kartais ir teismai, sako, kad žemė turi būti naudojama tik pagal pirminę funkciją. Jeigu žemės naudojimo būdas pakeistas, reiškia, kad pastato savininkui senųjų pastatų eksploatavimui žemės nereikia. Jeigu kurį laiką objektas būna projektuojamas nebenaudojant senųjų pastatų, teigiama, kad žemės nenaudojimas prilygsta naudojimui ne pagal paskirtį. Tai yra priežastys nutraukti žemės nuomos sutartį.
Verslas yra sutrikęs, nes tos taisyklės, kad iš valstybės nuomojamoje žemėje negalima kaita, dešimtmečius nebuvo. Dabar iš „Žalgirio“ stadiono atvejo matome, kad valstybė tvirtina, jog tie nuomos santykiai turi būti statiški“, – komentuoja ji.
Ne pirmas atvejis
Anksčiau 15min rašė, kad Vilniuje nekilnojamojo turto bendrovė „Anreka“ ir NŽT bylinėjasi teisme dėl sklypo sostinės Justiniškių mikrorajone. NŽT teigimu, įmonė jį naudojo ne pagal paskirtį, todėl nutraukė nuomos sutartį ir siekia sustabdyti statybas.
2000 metais iš valstybės sklypą išsinuomojusi bendrovė „Justiniškių turgus“ pastatė du daugiabučius, o galiausiai, dėl finansinių sunkumų, nusprendė likusią projekto dalį parduoti. „Anreka“ užpernai įsigijo žemės sklypą ir ketino pabaigti projektą, tačiau iš pradžių leidusi plėtrą, NŽT po pusmečio nutraukė sutartį.
„Visas 1,68 ha ploto sklypas „Anrekai“ išnuomotas jai priklausančio pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, kurio baigtumas 3 proc., eksploatavimui. Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad vietoje yra tik armatūros segmentai, vyksta statybos darbai, taip pat sklype yra 2 statiniai, nepriklausantys „Anrekai“. Taigi įmonė nevaldė pastato, kurio eksploatavimui turėtų būti nuomojamas sklypas, todėl konstatuota, kad susitarimas sudarytas pažeidžiant teisės aktų nuostatas“, – anksčiau raštu atsiųstame atsakyme teigė NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas.
Šiuo metu „Anrekos“ ir NŽT ginčas perkeltas į teismus.
Sunerimęs buvo ir Kauno meras
Dėl NŽT veiksmų neužtikrintas ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Pernai leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ meras sakė, kad gali taip atsitikti, kad nugriovus „Respubliką“ bus pareikalauta grąžinti žemę, todėl prieš darbų pradžią kartu su sūnumi jis nuvyko į NŽT.
Dėl Tarnybos veiksmų nėra užtikrinti ir kito niekada neveikusio viešbučio Kaune savininkai. Architektas Gintautas Natkevičius 15min yra sakęs, kad vietoje „Britanikos“ planuojama statyti butus ir biurą, tačiau buvo taip pat baiminamasi, kad nugriovus dar vieną miesto vaiduoklį, bus pareikalauta grąžinti žemę.
