„Tai prasidėjo nuo kompiuterių: architektus tai įgalino kurti tokius pastatus, kurie anksčiau buvo neįmanomi. (...) Trimačio modeliavimo priemonės įgalino sukurti vizualinę pastatų išraišką – tokią, kokią anksčiau atvaizduoti buvo per sudėtinga tradicinėmis priemonėmis“, - teigė P.Čepaitis.
Pasak jo, architektai dabar susiduria su problema: tų pastatų, kuriuos jie gali suprojektuoti, tradicinėmis priemonėmis pastatyti nebeišeina. „Tas kokybinis žingsnis statybų technologijoje yra dar neįvykęs, bet jis yra labai pribrendęs“, - tvirtina architektas.
Viešą erdvę pasiekiant tokiems eksperimentams kaip 3D spausdinimas, kai statybininkus pakeičia spausdintuvas, „iškepantis“ realaus dydžio namą pagal jam nurodytus brėžinius, P.Čepaitis teigia, kad tai – ateities technologijos.
„3D spausdinimas yra daugiau negu technologija – tai ir tam tikra mąstysena, kaip mes suprantame gamybą apskritai. Tai liečia ne vien tik statybos sferą, tai liečia ir kitas gamybos sferas. (...) Po truputį žmonių galvose įsitvirtina idėja, kad tu gali turėti vieną aparatą, kuris tau gali padaryti bet ką. Tau nereikia fabriko, tau užtenka vieno pakankamai nedidelių gabaritų aparato“, - teigia P.Čepaitis.
Gresia pramonės revoliucija? „Iš esmės taip“, - sako P.Čepaitis.
