Į redakciją besikreipęs Česlovas papasakojo apie, pasak jo, valstybės žemės užėmimo „spektaklį“, atlaisvinimo „akciją“, kurioje neseniai dalyvavo, taip pat Kauno NŽT kontrolierių darbą, tikrinant valstybės žemės užėmimo faktą.
„Šį rudenį radijas kvietė informuoti NŽT apie žinomus neteisėtus valstybės žemės užėmimo faktus. Man yra žinoma, kad vieni Kauno Telšių gatvės gyventojai mūrinį namą pasistatė taip, jog jo dalis, laiptai ir įvažiavimo į garažą sienutės yra valstybės žemėje. Šaligatvis ties šiuo namu susiaurėjęs, šaligatvyje išbetonuotos sienelės, sunku praeiti, žmonės yra patyrę traumų.
Šį rudenį atlikta gatvės rekonstrukcija, o kitais metais planuojama pradėti tvarkyti šaligatvius. Jei žemė nebus atlaisvinta, naujasis šaligatvis pėstiesiems visiems laikams išliks sunkiai praeinamas ir pavojingas. Pasitaręs su kaimynais, nusprendžiau parodyti pilietiškumą“, – istoriją ėmė pasakoti Česlovas.
Jaučiausi, lyg pas kažką įlipęs per tvorą – taip buvo pasitikta mano iniciatyva.
Pakvietė į patikrinimą
NŽT tinklapyje rugsėjo 19 dieną jis pateikė duomenis apie tai, kad minėto namo Telšių gatvėje dalis yra valstybės žemėje. Pasirašė vardu ir pavarde, užsiminė, kad gali pateikti papildomų dokumentų.
Spalio 15 dieną sulaukė NŽT Kauno skyriaus kvietimo į spalio 22 dieną numatomą atlikti žemės sklypo žemės naudojimo valstybinę kontrolę.
Nurodytą dieną Česlovas nuvyko į vietą, kur jau buvo tikrintojai ir tikrinamo žemės sklypo savininkai. Patikrinimą vykdęs tarnautojas Česlovui neva pasakęs, kad viskas jau patikrinta, klausimų neturintis.
„Pasakiau, kad turiu papildomų dokumentų, bet pareigūnas jais nesusidomėjo. Paklausiau, ar turi žemės sklypo matininkų planą, kuriame nurodytas valstybės žemės užimtas plotas. Pasakė, kad dokumento nereikia ir pareikalavo pasiaiškinti, iš kur galėjau tokį gauti. Patikrinime dalyvavę namo savininkai mane keletą kartų pavadino skundiku.
Jaučiausi, lyg pas kažką įlipęs per tvorą – taip buvo pasitikta mano iniciatyva. Inspektoriaus paklausiau, kodėl buvau kviečiamas, jei nurodytu laiku „viskas jau patikrinta“. Jaučiausi stumiamas eiti namo, netrukdyti. Sklypo bendrasavininkės iš viso niekas apie tai neinformavo – kvietimas išsiųstas klaidingu adresu. Man nueinant tikrintojas tarstelėjo: „Jei norite, galite palaukti, kol kolegė baigs pildyti aktą.“ Sugrįžau laukti“, – istoriją toliau pasakojo kaunietis.
Jautėsi, lyg darytų nusikaltimą
Iš automobilio išlipusi NŽT specialistė galiausiai garsiai perskaitė dokumentą, kuriame užfiksuotas valstybės žemės užėmimo faktas. Akte buvo įrašyta, kad namo laiptų ir įvažiavimo į garažą dalis užėmusi valstybės žemę.
Pasak Česlovo, NŽT kontrolieriai teigė apytiksliai išmatavę užimtą žemės plotą, bet iš Česlovo dokumento su tiksliai išmatuotu plotu paimti vėl atsisakė.
„Inspektorė pasakė, kad įstatymai pasikeitę, kad valstybės žemės užėmimo aktą NŽT perduos miesto administracijai ir tuo NŽT misija bus baigta. Paklausiau, kodėl akte nenurodyta, kad dalis namo yra valstybės žemėje. Tik po įtikinėjimo įtraukti šį faktą kontrolierė nusileido ir aktą papildė.
Dar kartą paklausus, kodėl patikrinimas buvo atliktas man nedalyvaujant, kontrolierė pasakė, kad jie anksčiau baigė kitą patikrinimą. Buvau nurodęs savo telefoną, galėjo pakviesti dalyvauti ankstesniu laiku, todėl paaiškinimas manęs neįtikino. Matyt, su žemės sklypo bendrasavininke būtume trukdę. Dokumento kopijos iki šiol negavau“, – tikino Česlovas.
Anot jo, pernai buvo atlikti minimo žemės sklypo Telšių gatvėje matavimai pagal naujus žemėtvarkos reikalavimus. Sklypo plane neva matyti valstybės žemės užėmimas, todėl namo ir sklypo savininkai paprašė Registrų centro padidinti sklypą. Prašymas buvo atmestas (Česlovas 15min pateikė dokumento kopiją).
„Nesuprantu, kodėl valstybės žemės užėmimą reikėtų tikrinti rulete, jei yra tikslios matininkų schemos ir užimto ploto skaičiavimai? Valstybės žemės užėmimo faktas įregistruotas Registrų centre, o NŽT sudaro tikrinimo komisiją paruošti dar vieną dokumentą Kauno administracijai spręsti?
Tai, ką patyriau, niekaip nederėjo su viešai transliuotu prašymu rodyti pilietiškumą, informuoti NŽT apie valstybės žemės užėmimo faktus. Jaučiausi lyg darydamas nusikaltimą, lyg skundikas, be reikalo trukdantis garbius valdininkus. Tikrinamo namo savininkai ant manęs rėkavo, sakė nieko nepasieksiu, jų namas įteisintas, o įvažiavimą į garažą suprojektavusi merija. Nežinau, kaip vyksta kiti NŽT tyrimai, bet spalio 22 dieną vykęs buvo panašus į spektaklį“, – nusivylęs kalbėjo Česlovas.
Tai, ką patyriau, niekaip nederėjo su viešai transliuotu prašymu rodyti pilietiškumą.
Pasak jo, tokiais atvejais reiktų padidinti sklypą, pareikalauti atlaisvinti valstybės žemės plotą arba valstybės žemės naudojimą įforminti nuomos sutartimi.
Savivaldybė nesikiša
Iš Česlovo 15min redakcijai pateiktų dokumentų matyti, kad namo savininkų prašymas pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis (išplėsti sklypo ribas) Nekilnojamojo turto kadastre Registrų centro buvo atmestas 2020 metų balandį. Konstatuota, kad žemės sklypas negali būti suformuotas, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius.
2004 metais surašytas UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ žemės sklypo vietovėje nužymėjimo aktas. Užsakovas – sklypo bendrasavininkė. Nustatyta, kad pastato įvažiavimas į garažą yra 4 m pločio ir už sklypo ribos išlindęs į gatvę 4,36 m. Tai sudaro 17,4 kv. m. Pastato laiptai už sklypo ribų užima 5,5 kv. m. Iš viso statinys už žemės sklypo ribų užima 22,9 kv. m.
15min kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę. Klausta, ar išties planuojama tvarkyti Telšių gatvės šaligatvius ir ar dėl šio galimo pažeidimo gali kilti problemų vykdant remonto darbus.
Kauno miesto savivaldybės urbanistai paaiškino, kad už valstybinės žemės naudojimą ir naudojimo teisėtumą atsakingas valstybinės žemės patikėtinis – NŽT, kad administracijos darbuotojai valstybinės žemės naudojimo patikrinimuose dalyvauja tik tais atvejais, kai yra kviečiami patikrinimo organizatoriaus.
Kauno miesto savivaldybės administracija piliečių prašymų dėl neteisėto valstybinės žemės naudojimo nenagrinėja, o persiunčia pagal priklausomybę patikėtiniui.
Visad kviečia ir pranešėjus
Ar išties pilietiški pranešėjai yra kviečiami į patikrinimus, atskleidžiama jų tapatybė ir kaip vyksta procesas, konstatavus galimą valstybinės žemės užėmimo faktą?
Kaip teigė NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas, NŽT Kauno miesto skyrius, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės informacinėje sistemoje gavęs pranešimą dėl galimai neteisingai naudojamo žemės sklypo Telšių gatvėje, kurio ribos galimai patenka į gatvę, spalio 22 dieną atliko šio žemės sklypo žemės naudojimo valstybinę kontrolę (neplaninį patikrinimą).
NŽT atstovo teigimu, prieš atliekant žemės naudojimo patikrinimą apie planuojamą patikrinimą visada raštu yra informuojami visi suinteresuoti asmenys – tikrinamo sklypo savininkai, kaimynai (jeigu ginčas vyksta taip kaimynų) ir apie galimą pažeidimą pranešę asmenys, pagal poreikį kiti asmenys ar institucijos. Tai daroma siekiant išvengti galimos valstybės tarnautojų veiksmų diskrecijos ir norint užtikrinti visapusišką suinteresuotų asmenų informuotumą.
„Visi suinteresuoti asmenys apie planuojamą patikrinimą yra informuojami atskirais pranešimais su nuasmeninta informacija dėl patikrinimo. Dalyvavimas patikrinime yra pranešėjo teisė, bet ne pareiga, taigi norėdamas užtikrinti savo anonimiškumą, pranešėjas gali patikrinime nedalyvauti ir jo asmenybė jokiomis aplinkybėmis nebus atskleista“, – garantavo R.Golubovas.
Užimta 48,33 kv. m valstybinės žemės
NŽT atstovo teigimu, tikrinant, ar savavališkai neužimta žemė, svarbu nustatyti, ar tikrinamas žemės sklypas naudojamas tokiomis ribomis, kokios yra nustatytos šio žemės sklypo suformavimo dokumentuose ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Kitaip tariant, tikrinama, ar už suformuotų ir įregistruotų žemės sklypo ribų nestatomi statiniai, netveriamos tvoros ir pan.
NŽT pareigūnas žemės naudojimo patikrinimo metu techninėmis priemonėmis nustato Nekilnojamojo turto registre įregistruoto tikrinamo objekto (žemės sklypo) ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates ir tikrinamo objekto faktiškai naudojamas ribas. Tai reiškia, kad žemės naudojimo patikrinimo metu yra palyginamas faktinis žemės sklypo naudojimas su šio žemės sklypo įregistruotomis ribomis.
Žemės naudojimo patikrinimas baigiamas surašant žemės naudojimo patikrinimo aktą.
„Pradėjus žemės sklypo Telšių gatvėje patikrinimą, jame dalyvavęs pranešėjas pasiūlė NŽT specialistams neatlikti matavimų, o vadovautis jo turimais dokumentais. Piliečiui buvo paaiškinta, kad, atlikdami patikrinimą, NŽT specialistai privalo patys, pagal kompetenciją ir jiems teisės aktais nustatytą pareigą bei suteiktus įgaliojimus, atlikti visus būtinus matavimus ir visapusiškai ištirti galimą pažeidimą. Šio žemės sklypo patikrinimą NŽT specialistai atliko / atlieka pirmą kartą.
Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje 1994 metais. Sklypas yra privatus ir riba, suformuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje taip, kad kerta gyvenamojo namo laiptus, laiptinę ir atramines sieneles išvažiavimui iš garažo. Taip pat prie namo yra įrengti šaligatvio borteliai, šalia – trinkelių šaligatvis.
Tokiu būdu laiptai, atraminės sienelės ir dalis namo su išvažiavimu iš garažo yra naudojami ir kerta Telšių gatvę-inžinerinį statinį ir užima 48,33 kv. m plotą valstybinės žemės. Taip yra ribojama kitų piliečių teisė naudotis valstybine žeme“, – konstatuojama NŽT komentare redakcijai.
Pasitvirtino 80 proc. pranešimų
Pasak R.Golubovo, NŽT Kauno miesto skyriaus specialistai, atlikę patikrinimą, patikrinime dalyvavusiems asmenims taip pat paaiškino, kad nustačius aukščiau minėtas aplinkybes ir vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, bus pradėta administracinių nusižengimų teisena, atliktas administracinių nusižengimų tyrimas ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje numatyto pažeidimo.
„Pažymėtina, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimo padarymo faktas, taip pat asmens kaltės buvimas ar nebuvimas nustatomas tik atlikus visapusišką galbūt padaryto administracinio nusižengimo tyrimą. Šiuo metu dėl patikrinimo Telšių gatvėje tyrimas dar yra vykdomas“, – patikino NŽT atstovas.
Jis paaiškino, kad asmuo, nesant teisėtam pagrindui, naudodamas ir užimdamas valstybinės žemės plotą, turi pareigą pašalinti šį pažeidimą, t. y. šiuo atveju – atlaisvinti užimtą žemę.
Žemės įstatyme įtvirtinta žemės savininkų pareiga savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų. Savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų, o žemės sklypus savavališkai užėmę asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.
Šiais metais NŽT Kauno mieste gavo 110 piliečių pranešimų.
„Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju gatvė nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, apie savo patikrinimą ir jo rezultatus NŽT privalo pranešti savivaldybės administracijai“, – kodėl kreiptasi, kaip teigė Česlovas, į savivaldybę, paaiškino NŽT.
Šiais metais NŽT Kauno mieste gavo 110 piliečių pranešimų, pareiškimų ir skundų dėl įvairių galimų žemės naudojimo pažeidimų.
NŽT specialistai privalo reaguoti į visus gautus pranešimus ir atlikti neplaninius patikrinimus. Virš 80 proc. (iš šiais metais atliktų tokių patikrinimų) piliečių pateiktos informacijos apie galimus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus pasitvirtino.
Tikina, kad viskas įteisinta
15min susisiekus su namo ir žemės sklypo Telšių gatvėje savininke Z.P., šiai pirmiausiai rūpėjo tai, kas redakcijai pranešė apie patikrinimą. Spėjusi, kad tai – „skundikas kaimynas“, neva terorizuojantis ją jau daug metų, ji šiam negailėjo ne itin malonių epitetų.
Žurnalistei moteris siūlė atvykti į vietą, kurią ji prižiūri ir puoselėja, ir net keletą kartų pakartojo, kad „viena yra ligonio fantazijos, o kita – realybė“.
„Ir namas mano pastatytas ir įregistruotas, ir sklypas įregistruotas. Įteisinta. Aš parodyčiau jums 2004 metų teismo sprendimą, kuriame parašyta, kad aš nieko neužgrobiau, niekam nenusižengiau, nieko nepažeidžiau ir niekam netrukdo šitas dalykas, toks išplanavimas, šitas namo stovėjimas. Labai toli dar yra šaligatvis.
Žemę išpirkau tokią, kokią man suteikė valstybė. Pirma buvo priduotas namas, o po to išsipirkau tą žemę, kurią man aptvėrė valstybė. Aš nekalta ir tą įrodė teismas. Turiu dokumentą, kad turėjau leidimą ir trinkeles išdėti – pati šaligatvį išklojau, kad tik gražiau būtų Lietuvai. Jaučiuosi nekaltai kalta“, – teigė straipsnyje minimo namo Telšių gatvėje savininkė.
Paklausta, jei viskas gerai, kodėl tuomet pernai kreipėsi į Registrų centrą, kad būtų išplėstos sklypo ribos, Z.P. atsakė, kad „yra taip, kaip yra“, ir dar kartą pakartojo, jog remiasi teismo sprendimu, konstatavusiu, kad ji nieko nepažeidė.
Anot jos, šiuo metu advokatė ruošia atsakymą NŽT.
Paklausta, ko imsis, jei NŽT nustatys administracinį nusižengimą, Z.P. dar kartą patikino, kad nieko neužgrobė, nusipirko tą, ką davė valstybė, tiesiog pasitikėjo ja, ir laiminga gyveno 20 metų.
Jaučiuosi nekaltai kalta.
„Nieko ten baisaus nėra. Dėl tų trijų laiptų, kurie išeina į žolės teritoriją... Mano laiptai žmonėms vaikščioti netrukdo. Rodos, didesnių problemų pasauly nėra, – stebėjosi namo savininkė. – Kaip valdžia sakys, taip ir darysim. Man nereikia tos žemės. Gal prašysim servituto.“
Nenustatė tyčios
Žurnalistė susipažino su minėta Kauno apylinkės teismo 2004 metų nutartimi. Iš jos aiškėja, kad jau seniau Z.P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji neva savavališkai užėmė valstybinę žemę – įvažiavimo į garažą atraminės sienelės, laiptai ir kolonos fiksuotos už privatizuoto žemės sklypo ribų.
Teisme Z.P. tikino pirma pastačiusi namą pagal patvirtintą projektą, o vėliau įsigijusi žemės sklypą. Kodėl tuometė Kauno apskrities valdytojo administracija nesuformavo žemės sklypo pagal realiai buvusią situaciją, ji teigė nežinanti. Jokios tyčios užvaldyti valstybinę žemę neturėjusi.
Teismas konstatavo, kad Z.P. nepadarė administracinio teisės pažeidimo – neužėmė valstybinės žemės savavališkai tyčia.
Byloje nustatyta, kad namas pastatytas turint leidimą pagal patvirtintą projektą, žemės sklypas išpirktas jau esant pastatytiems laiptams ir įvažiavimo į garažą sienutėms. Riba tarp privačios ir valstybinės žemės, teismo teigimu, atsirado jau po minėto fakto. Valstybinės institucijos jokių privalomų nurodymų dėl minėtų statinių nedavė.
Kaip rašoma nutartyje, Z.P. veikė įsitikinusi savo veiksmų teisingumu ir teisėtumu, nenorėjo žalingų pasekmių ir jų nenumatė, nenustatyta, kad dėl minėtų statinių būtų pažeisti kieno nors interesai ar būtų atsiradusi žala.
Taigi teismas nutarė, kad savininkės veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl bylos teisena turi būti nutraukta. Nutarimas įsiteisėjęs.
Z.P. įsitikinimu, šis teismo sprendimas situaciją turėjo išspręsti visiems laikams, tad jai keista, kad po tiek metų viskas vėl vieno žmogaus keliama į paviršių.
Apie šią teismo nutartį savo pasakojime užsiminė ir Česlovas. Pasak jo, Statybos inspekcija už valstybės žemės užėmimą buvo skyrusi Z.P. 1000 litų baudą, tačiau ji ją užginčijo teisme. Šis nutarė baudą panaikinti.
„Ji manipuliuoja teismo sprendimu dėl baudos panaikinimo, teigia, kad teismas „įteisino“ jos nusižengimą. Jei taip būtų, jei teismas būtų leidęs užimti valstybinę žemę, sklypą jie būtų seniai pasididinę. Arba 2020-ais atlikus patikslintus matavimus, Registrų centras būtų davęs leidimą (rekomendavęs) pasididinti sklypą“, – atkirto Česlovas.