„Konkurso sąlygose labai aiškiai pasakyta, visi konkurso dalyviai tai vertino ir žinojo: apmokėjimas yra tada, kada yra baigiami darbai ir įveiklinamas objektas“, – žurnalistams penktadienį sakė S.Skvernelis.
Savo ruožtu savivaldybės vadovai derybose su Vyriausybe siekia, kad vienintelis likęs kandidatas daugiafunkcio centro koncesijos konkurse „Axis industries“ su partneriais gautų užsitikrintų mokėjimus statybų eigoje. Anot savivaldybės, tai konkurso sąlygoms neprieštarauja, o griežta Vyriausybės pozicija žlugdo derybas.
Premjeras teigia, kad atsiskaitymas už darbus galėtų vykti ir etapais, tačiau tik „pridavus vieną iš centro dalių“, o keisti konkurso sąlygas būtų nesąžininga kitų galėjusių dalyvauti įmonių atžvilgiu.
„Jei yra yra kiti sprendimai, tai yra esminiai konkurso sąlygų pakeitimai ir tokiu atveju mes nelabai matome skirtumo tarp vadinamosios koncesijos ir rangos. Gal būtų atsiradę ir kiti dalyviai ir tai pat sėkmingai sudalyvavę, jei būtų galima keisti esmines sąlygas“, – sakė premjeras.
Vilniaus administracijos vadovas Povilas Poderskis tikina, kad Vyriausybė remiasi sutarties sąlygų punktu, kuriame nurodyta atsiskaitymo termino pabaiga, bet ne pradžia. Sutartyje nurodyta, jog projektą finansuojančios institucijos atlyginimo dalį už pačias statybas „projekto bendrovei išmokės per terminą, ne ilgesnį nei trys metai nuo paslaugų teikimo pradžios datos“.
Anot jo, „Axis industries“ siūlomas modelis, jog ji tiesiogiai prisiimtų „didžiąją dalį“, arba 51 proc. statybų kaštų, o likusią dalį finansuotų valstybė, „neprieštarauja nei konkurso sąlygoms, nei Koncesijų įstatymui“.
„Jei skolinasi privati įmonė, jai yra vienokios paskolų palūkanos, ta kaina yra didesnė. Tad jei jie, visiškai konkurso sąlygų rėmuose, siekdami sumažinti konkurso kainą, dalį pinigų mokėjimo perkelia ant valstybės pečių, reiškia, kad jie atpiginą paties komplekso statybas“, – dėstė P.Poderskis.
Anot jo, „Axis industries“ skaičiavimais, konsorciumui imant paskolą siekiant statybas apmokėti iš savo kišenės, tai pabrangintų projektą 12 mln. eurų.
„Jei S.Skvenrelis sako, kad jis nori už 12 mln. daugiau, tai gal ir gerai, bet tegul jis juos suranda. Mokėjimas būtų eigoje – nekalbame apie avansus, kalbame apie padarytus, priduotus, užaktuotus darbus, bet ne apie visą stadioną. Nes visas stadionas yra labai didelis objektas, jį norėtųsi „pridavinėti“ po truputį“, – sakė jis.
P.Poderskis tvirtina, kad Vyriausybės pozicija sunkina derybas su galimais stadiono statytojais.
„Aš turiu tokį įtarimą, kad tai yra nebe logikos ar teisės klausimas, o tiesiog politiškai motyvuotas bandymas sužlugdyti tą projektą iš Vyriausybės pusės“, – pareiškė administracijos vadovas.
„Axis Industries“ kartu su bendrovėmis „Venetus Capital“, „Kauno arena“ ir architektų įmonėmis „Populous“ bei „Cloud architektai“ kompleksą siūlo pastatyti už 79,9 mln. eurų. Derybos su įmonėmis pradėtos balandį, teismui leidus tęsti konkurso procedūras.
Pirmadienį Vilniaus savivaldybė informavo, kad derybas ketinama baigti iki rugpjūčio.
Konkurso procedūros buvo sustabdytos bendrovės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ prašymu. Jos pasiūlymas buvo atmestas, nes pateiktas ne per informacinę viešųjų pirkimų sistemą, kaip reikalauta, o užklijuotame voke. „Vilniaus nacionalinis stadionas“ su partneriais darbus siūlė atlikti už 77,886 mln. eurų.
„Axis Industries“ grupės siūlomas 33,8 mln. eurų vertės futbolo stadionas, pasak pasiūlymo rengėjų, atitiks ketvirtąją UEFA kategoriją, jame tilps 15 tūkst. žiūrovų. Be to, šalia planuojama pastatyti tris lauko futbolo aikštes, šešias dengtas krepšinio aikšteles, kultūros centrą, biblioteką, vaikų darželį, nacionalinį sporto muziejų.
Numatyta, kad koncesininko sutartis turėtų būti pasirašoma 25 metams, o šalia prekybos centro „Akropolis“ pastatytas kompleksas priklausytų Vilniaus savivaldybei.
Finansų ministerijos kancleris Giedrius Rimša BNS sakė, jog konkurse paraišką pateikė vienas žmogus.
