Senamiestis, Užupis, Žvėrynas ir Naujamiestis – tokius rajonus dažniausiai mini kalbinti vilniečiai ir specialistai.
Su 15min kalbėję Vilniaus praeiviai prestižiškumo nesiejo su prabanga. Anaiptol – jie labiau akcentavo gyvenimo kokybę. Dalis žmonių mano, kad prestižinis rajonas yra tas, iš kurio įvairius centrus galima pasiekti per kelias minutes. Kitiems didžioji prabanga gyventi vietovėje, kur galima ramiai pasistatyti automobilį, turėti žemės sklypą.
Kita dalis žmonių mano, kad pagrindiniai rajono privalumai ir jo vertę keliančios aplinkybės – išvystyta infrastruktūra, patogus gyvenimas jaunoms ir vaikus auginančioms šeimoms.
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigia, kad apibrėžimo, kas yra prestižinis būstas ar rajonas – nėra, nes kiekvienas žmogus prestižą supranta savaip.
„Galima būtų kalbėti apie jutiminį prestižiškumą. Vienam tai rajonas, kur gyvena menininkai, kuris truputį apleistas, kitam – auksu blizgančios stotelės, šaligatviai ir šviečiančios vitrinos. Žmogui prestižas yra tai, ko jis trokšta“, – teigė miesto architektas.
NT vertę kelia menininkai
Anot jo, prestižiškumą gali sukurti meninė bohema, sėkmingas planavimas, gera būsto pasiūla už patrauklią kainą, žaliųjų erdvių gausa, gera vieta ir kitos aplinkybės. Tačiau dažniausiai, kaip pastebi mokslininkai, nekilnojamojo turto kainas kelia tam tikroje miesto dalyje aktyvūs menininkai.
„Mokslininkai konversiją iš neprestižinio į prestižinį rajoną apibūdina taip: į šiek tiek apleistą rajoną, kur mažos nekilnojamojo turto kainos, keliasi gyventi menininkai, kuria dirbtuves, čia vyksta renginiai. Taip pritraukiami turtingi verslininkai, kurie stato brangius namus, įsirengia biurus ir menininkus išstumia, nes jiems būstas čia tampa per brangus. Toks procesas įvyko Užupyje“, – pasakojo M.Pakalnis.
Daugiau 20 metų kurtą prestižą Užupis gali greitai užleisti kitam sparčiai besikeičiančiam rajonui – Naujamiesčiui.
Tačiau Užupis gali greitai užleisti kitam sparčiai besikeičiančiam rajonui – Naujamiesčiui. Tam, esą, įtaką daro verslininkai, senose gamyklose įrengiantys būstus, be to, ir atstumas iki miesto centro. Daugėjant gyventojų ir kylant NT vertei, gerėja infrastruktūra, formuojasi bendruomenė. Tiesa, be kultūros įsikišimo ir šiame rajone neapsieita.
„Dažniausiai prestižą suformuoja kultūros veiklos tame rajone. Bet ne formalios veiklos, pavyzdžiui, kaip kino teatras, bet pogrindiniai judėjimai susiję su kultūrine veikla. Naujamiesčiui didelę įtaką padarė projektas „Loftas“, prestižiškumą to rajono smarkiai padidino. Nepaisant to, kad ten dar daug griuvėsių, daug kas nori ten gyventi“, – mano M.Pakalnis.
Žinoma, kitiems prestižą kuria ne tik gera vieta ar galimybė nesukant galvos per kelias minutes pasiekti pasilinksminimo vietą. Daliai žmonių reikalinga gerai išvystyta infrastruktūra, kad galima būtų auginti vaikus. M.Pakalnio nuomone, tokio rajono bruožus atitinka Santariškės.
„Asmeniškai man Santariškės yra prestižinis rajonas, nes jos gerai suplanuotos, ten gera būsto tipologija, jaukios erdvės, saugu, čia pat ligoninės, patogu auginti vaiką“, – tikina jis.
Gali atsisukti bumerangu
Tiesa, miestas ir jo rajonai nėra pertekliniai. Pasak architekto, pastebimas ir atvirkštinis fenomenas, kai NT vystytojai, tikėdamiesi užsidirbti iš prestižo, kuria daug projektų, tačiau bendra turto vertė toje vietovėje krenta. Taip nutiko mikrorajonui Neries kairiajame krante Antakalniui, kuris anksčiau laikytas prestižiniu dėl vietos, ramios aplinkos ir parkų apsupties. Jau kuris laikas ir miesto centre esantis sostinės mikrorajonas Žvėrynas nėra linksniuojamas tarp geriausių vietų gyventi.
Buvusį prestižiškumą prarado tiek Žvėrynas, tiek Antakalnis.
„Buvusį prestižiškumą prarado tiek Žvėrynas, tiek Antakalnis. Anksčiau visi ten norėjo gyventi, tačiau dabar jau nebe. Taip atsitiko dėl projektų, kurie ten buvo plėtojami, per didelio turto saugojimo, kai tampa per brangu atnaujinti susidėvėjusį turtą. Sakoma, kad Antakalnis yra prestižinis rajonas, tačiau pažvelgus į NT kokybę ir kainą bei turint daug pinigų, sunkų kažką išsirinkti“, – sako M.Pakalnis.
Tokio paties likimo sulaukė ir sovietiniais laikais buvę populiarūs ir trokštami gyventi miegamieji rajonai.
„Sovietiniai gyvenamieji rajonai – Lazdynai, Viršuliškės, Karoliniškės – kažkada buvo prestižiniai, nes butai turėjo atskirus tualetus, centrinę šildymo sistemą ir daug žalių erdvių. Dabar taip nėra, nes viskas paseno, infrastruktūra susidėvėjo, daugiau pajamų uždirbantys žmonės išsilakstė“, – teigia M.Pakalnis.
Išstumia jaunas šeimas į pakraščius
Nors dažnai kalbant apie prestižą įvardinama kaina, tačiau, miesto architekto nuomone, kaina apie prestižą nieko nesako, mat vienas naujas projektas gali iškreipti bendrą statistiką. Tačiau tai, kad kainos miesto centre yra gerokai didesnės, rodo nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenys.
Šiuo metu sostinės centre ir senamiestyje vidutiniškai naujos statybos būsto kvadratinio metro kaina siekia 2,5 tūkst. eurų, senos statybos – beveik 2 tūkst. eurų. Antakalnyje, Naujamiestyje ir Žvėryne atitinkamai naujos statybos būste – 1,9 tūkst. eurų, senos – 1,5 tūkst. eurų.
Palyginimui, miegamuosiuose rajonuose, tokiuose kaip Baltupiai, Fabijoniškės, Lazdynai, Pašilaičiai, Pilaitė ir Žirmūnai vidutinė kvadratinio metro kaina naujame name siekia 1,05 tūkst. eurų, o senos statybos – 855 eurus. Tiesa, kraštiniuose sostinės rajonuose būsto kaina šiek tiek didesnė. Vidutinė kvadratinio metro kaina Grigiškėse, Naujoje Vilnioje ar Žemuosiuose Paneriuose naujame būste siekia 1,3 tūkst. eurų, senos – 1,1 tūkst. eurų.
M.Pakalnio teigimu, didelės kainos centrinėje miesto dalyje daug jaunų žmonių išstumia už miesto, o tai gali pakenkti jų gyvenimui ar net net šalies ekonomikos augimui.
„Tai yra didelė problema, nes vaikus šeimos augina ten, kur nėra infrastruktūros. Vienam šeimos nariui tenka nedirbti, jis nekuria BVP, tampa savo vaikų taksistu, ir taip formuojasi tam tikras gyvenimo būdas. Reikia ieškoti būdų sudaryti sąlygas vaikus auginantiems žmonėms turėti kokybiškas gyvenimo sąlygas mieste už tą kainą, kurią jie gali sumokėti“, – mano miesto vyriausiasis architektas M.Pakalnis.
Svarbi kaimynystė ir paslaugos
Prabangiu nekilnojamuoju turtu prekiaujančios bendrovės „Baltic Sotheby`s International Realty” bendraturtis Paulius Gebrauskas pritaria miesto architektui, kad Senamiestis, Žvėrynas ir kai kurios Naujamiesčio vietos yra prestižiniai sostinės mikrorajonai. Tiesa, jo nuomone, Antakalnis dar vis išlaiko vertę, jam nenusileidžia Valakampiai, kur žemės aras gali kainuoti net 40 tūkst. eurų.
„Labiausiai rajono prestižas priklauso nuo kaimynystės. Net ir Senamiestyje turime tokių objektų, kur vidus įspūdingas, tačiau kaimynystė neadekvati – nesutvarkyta aplinka arba asocialūs kaimynai. Tuomet negalima buto vadinti prestižiniu“, – pasakojo jis.
Taip pat prabangos būstui ir rajonui suteikia jų uždarumas ir juose teikiamos paslaugos: apsauga, baseinai ir t.t.
„Uždari rajonai gali turėti savo nuosavą SPA, baseinus, klubus. Taip pat apsaugą, konsjeržą. Kai kurie rajonai Lietuvoje tai turi, bet ne taip smarkiai išvystyta, kaip kitose šalyse. Vilniuje pastebime, kad nauji projektai bando suteikti naujų papildomų paslaugų, tačiau rinka maža ir projektai maži“, – tikina P.Gebrauskas.
Yra neišnaudotų vietų
klausiamas, kokie rajonai ateityje galėtų tapti prestižiniais, didelių permainų specialistas neįžvelgia. Tačiau didesnį potencialą turi gyvenvietės aplink Vilnių.
„Dabartiniuose rajonuose yra vietų, kur galima dar vystyti projektus ir tvarkyti aplinką. Tačiau yra galimybė atsirasti naujiems prestižiniams rajonais aplink Vilnių, pavyzdžiui, Laurų ar Gulbinų gyvenvietės“, – mano P.Gebrauskas.
Kalbant apie jau aptartą Žvėryną, P.Gebrauskas irgi negaili karčių žodžių ir teigia, kad investuotojams iš užsienio tenka ilgai aiškinti, kodėl ši miesto dalis vadinama prestižine.
„Pirkėjui iš užsienio, kuris iki tol neturėjo jokios informacijos, reikia paaiškinti, kodėl NT kaina Žvėryne būtent tokia, kodėl būsto kainos čia yra tokios didelės. Jiems daug klausimų kelia tokie rajonai kaip Žvėrynas, kuriuose daug seno, nesutvarkyto turto“, – teigė jis.
Tačiau, jis įžvelgia ir gerų ženklų: šiuo metu NT plėtotojai skelbia, kad atsigauna prestižinio būsto rinka, vyksta sparti centrinės miesto dalies plėtra, todėl ateis ir jo laikas. O kol kas teks stebėti sandūrą tarp naujo ir seno .
„Dabar Žvėrynas valosi. Nors jis neatrodo kaip prestižinis, tačiau tai natūralu. Net nuvažiavus į Niujorko ar Čikagos kai kuriuos rajonus galima pamatyti tą pačią tendenciją. Kai kurie rajonai prisikelia ir įgauna naują atspalvį. Tik laiko klausimas, kol rajonas išsivalys ir taps prestižiniu“, – įsitikinęs P.Gebrauskas.
