Konferencijoje dalyvavęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, teigė, kad Direktyvoje numatyti įsipareigojimai jau nėra tik rekomendacijos – tai susitarimas, kurį būtina įgyvendinti. Toks sprendimas reiškia, kad pastatų energiniam efektyvumui ateityje bus skiriamas vis didesnis dėmesys.
„Įgyvendinant pastatų renovacijos programą jau sukaupėme patirties, išmokome pamokas. Vis spartesnė ir efektyvesnė renovacijos proceso eiga leidžia tikėtis, kad direktyvos planus įgyvendinsime sklandžiai ir ateityje savo šalyje turėsime tik energetiškai efektyvius pastatus“, – sakė K. Mažeika.
Tai reiškia, kad iki 2030 m. Lietuvoje turėtų būti atnaujinta apie trečdalį visų senų pastatų, iki 2040 m. – apie du trečdalius, visi likę – iki 2050 m. Šiuo metu Lietuvoje renovuota jau 2350 daugiabučių, kuriuose yra arti 70 tūkst. butų, o šiuo metu yra atnaujinami dar 428 namai.
Pirma reikia įvertinti situaciją
Tačiau ilgalaikė pastatų atnaujinimo strategija visų pirma numato išsamiai suplanuoti renovacijos projektų veiksmus. Tai, kad prieš pertvarkant pastatus į beveik nevartojančius energijos, reikia atlikti nemažai namų darbų, akcentavo konferencijoje dalyvavęs Europos Komisijos Energetikos direktorato pareigūnas Dimitrios Athanasiou.
„Prieš pradedant siekti ilgalaikės strategijos tikslų labai svarbu kiekvienai šaliai įvertinti savo pastatų energetinio efektyvumo situaciją. Tinkamai įvertinta dabartinė būklė pasitarnaus renkantis veiksmingas pastatų renovavimo priemones, kurios turi padėti efektyviai mažinti išmetamųjų dujų emisijas ir tuo pačiu sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą ir taip pagerinti savo šalies gyventojų gyvenimo kokybę“, – sako Europos Komisijos pareigūnas.
Todėl iki kitų metų kovo 10 d. kiekviena valstybė narė Europos Komisijai turi pateikti ilgalaikę renovacijos strategiją, kurioje būtų išdėstytos veiksmų gairės, priemonės ir išmatuojami pažangos rodikliai Direktyvoje keliamiems tikslams pasiekti.
Jau pradėta rengtis
Už Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategiją atsakinga Aplinkos ministerija jau anksčiau pradėjo parengiamuosius darbus. Jie bus pristatyti ir šalies visuomenei, o sudėtinė Ilgalaikės renovacijos strategijos dalis yra viešos konsultacijos ir jų rezultatų santrauka.
Pasak Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos, Direktyvoje keliami tikslai iš tiesų ambicingi, bet kita vertus, nemažą įdirbį Lietuva jau yra padariusi, ypač daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo srityje.
„Dabartinis Lietuvos progresas, didinant ne tik pavienių pastatų, bet ištisų kvartalų energinį efektyvumą jau leidžia kalbėti ne tik apie mažėjantį pastatų energijos suvartojimą, bet ir apie poveikio klimato kaitai mažinimą, miestų tvarumą, pasikeitusį jų veidą, itin išaugusią gyvenimo kokybę atnaujintuose daugiabučiuose“, – konferencijoje kalbėjo V. Serbenta.
2050 m. tikslą pasiekti įmanoma
Konferencijoje dalyvavęs ES Pastatų energinio efektyvumo direktyvos rengėjas, Europos Parlamento narys (2009 – 2019) Bendtas Bendtsenas tikino, kad iki 2050 m. užsibrėžtą tikslą, kad didžioji dalis ES pastatų būtų pertvarkyti į beveik nevartojančius energijos pastatus, pasiekti įmanoma.
„Didžioji dalis pastatų ES energiją naudoją neefektyviai ir tai yra akivaizdus įrodymas, jog pastatų sektoriuje glūdi didžiulis energijos taupymo potencialas, kurį būtina mažinti visomis įmanomomis priemonėmis. Investicijos į pastatų renovaciją yra investicijos į ateitį. Reikia suprasti, kad galime auginti BVP mažindami energijos vartojimą. Pavyzdžiui, jeigu mano gimtinėje, Danijoje, nebūtų įgyvendinami sprendimai didinti energetinį efektyvumą, šalis kasmet prarastų vis daugiau pinigų. Pavyzdžiui, iki 2050 m. prarastume 20 mlrd. eurų“, – skaičiuoja ES Pastatų energinio efektyvumo direktyvos rengėjas.
Ir iš tiesų, net 75 proc. Europos pastatų yra energetiškai neefektyvūs: jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir į atmosferą išleidžia 36 proc. šiluminį efektą visų sukeliančių dujų. Pasiekti Direktyvos tikslą numatoma, bet kasmet ES šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje, vidutiniškai turėtų būti atnaujinama po 3 proc. energetiškai neefektyvių pastatų iki 2050 m.
Specialistas priduria, kad nedidinant pastatų energetinio efektyvumo nebus įmanoma įgyvendinti ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Šiuo susitarimu siekiama, kad pasaulio klimato atšilimas neviršytų 1,5 laipsnių Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.
