Profesinės sąjungos: nebegalime delsti – būtina imtis skubių pokyčių statybos sektoriuje

​​​​​​​Nelegalaus darbo apimtys Lietuvoje sparčiai didėja: kasmet nustatoma vis daugiau nelegalaus darbo atvejų. Opiausia padėtis statybos sektoriuje – čia dirba du trečdaliai visų nelegaliai dirbančių asmenų. Vis dar nesuvokiama, kokią žalą nelegalus darbas daro kiekvienam asmeniui, jų artimiesiems ir valstybės ekonomikai, teigiama Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos išplatintame pranešime.
Renginio akimirka
Statybos / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Kasmet neapskaitoma 500-700 mln. pajamų

Remiantis Valstybės kontrolės duomenimis, Lietuvoje kovai su „šešėliu“ taikomos 36 priemonės, kurių efektyvumas – tik 39%. Lyginant su Lenkija, atsiliekame dvigubai: joje taikoma 20 priemonių, kurių efektyvumas siekia 80%. Šie rezultatai rodo, kad sėkmė slypi ne priemonių kiekybėje, o kokybėje ir efektyvume.

Problematiškiausiame statybos sektoriuje nelegaliai dirba apie 22-24 tūkst. asmenų. Per metus šiame sektoriuje neapskaitoma 500-700 mln. Eur pajamų. Tai didelis praradimas ne tik valstybei, bet ir darbuotojams: nelegaliai dirbantis darbuotojas netenka visų socialinių garantijų, taip pat neprisideda ir prie visuomenės gerovės.

Anksčiau minėti faktai byloja, kad statybos sektoriuje reikalingi skubūs pokyčiai, todėl privalomos Statybininko (STATREG) kortelės įvedimas statybvietėse būtų efektyvi priemonė kovai su „šešėliu“ ir nelegaliu darbu. Skaičiavimai rodo, kad kortelės įvedimas padėtų valstybei iš „šešėlio“ papildomai ištraukti apie 200 mln. eurų. Būtent tokią sumą Vyriausybė buvo pasirengusi per 2019 m. ištraukti iš šešėlinės ekonomikos visuose sektoriuose.

Nelegalaus darbo atvejų daugėja

Pažymėtina, kad patikrinimų metu VDI dažnai susiduria su atvejais, kai statybvietėje, nustačius nelegaliai dirbančius asmenis, yra neįmanoma išsiaiškinti, kokioms įmonėms jie dirbo. Šie asmenys pabėga iš statybvietės arba apsimeta nežinantys, kokioje įmonėje dirba. Be to, per praėjusius metus dvigubai daugėjo inspektavimų metu nustatytų nelegaliai dirbančių užsienio šalių piliečių, kurie neturi leidimų nei gyventi, nei dirbti Lietuvoje. Taip pat statybvietėse subrangos pagrindais dirbančios trečiųjų šalių įmonės darbus vykdo Lietuvoje, o mokesčius moka savo valstybei, kai lietuvių darbo vietas užima užsienio šalių piliečiai.

Privaloma darbo laiko apskaita statybvietėse padėtų spręsti šias problemas ir ženkliai sumažintų nelegalaus darbo atvejus.

„Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) sukurta ir statybvietėse veikianti STATREG sistema yra tinkamas socialinės atsakomybės pavyzdys, tad valstybės institucijoms nebereikėtų „išradinėti dviračio“ ir iš naujo nekurti to, kas jau sukurta, o imti bei naudoti tai, kas jau šiandien puikiai veikia. Kuriant sistemą iš naujo, būtų ne tik prarastas laikas ir šimtai milijonų, bet ir investuotos mokesčių mokėtojų lėšos“, – įsitikinęs Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) pirmininkas Juozas Neverauskas.

Anot J.Neverausko, privalomos Statybininko kortelės įvedimas Lietuvoje ne tik ženkliai sumažintų „šešėlį“, užtikrintų aukštesnę darbų kokybę ir tikslesnę darbo laiko apskaitą, bet ir sumažintų ir nelaimingų atsitikimų statybose skaičių, kuris yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES): 2018 m. – 37 nelaimingi atsitikimai Lietuvoje, tuo metu ES vidurkis – 30.

LPPSF ragina nedelsiant imtis pokyčių ir sudaryti reikiamas sąlygas STATREG kortelės sistemos veikimui jau dabar, siekiant sumažinti nelegalaus darbo mastą statybos sektoriuje, kuris atneša didžiulę žalą tiek valstybei, tiek darbuotojams. Per metus sutaupydami apie 200 mln. Eur, šias pajamas galėtume skirti sveikatos apsaugai, pensijoms, išmokoms.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija yra viena didžiausių Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) šakų, vienijanti statybos, chemijos pramonės, energetikos, komunalinių paslaugų įmonių profesines sąjungas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis