Šiam konkursui pateiktų projektinių darbų siūlymai atnaujinti savivaldybių teritorijas – puikus pavyzdys, kaip viena teritorija gali didinti ne tik kultūrinį, bet ir ekonominį savivaldybės potencialą.
Regiono patrauklumą lemiantys veiksniai
Kokie aspektai lemia regiono patrauklumą, kad jame būtų gera gyventi? Lengvai pasiekiamos paslaugos, išvystyta viešojo transporto infrastruktūra. Taip pat gyvenimo kokybei regione neabejotinai svarbios žaliosios ir rekreacinės erdvės, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra. Tai yra vienas šiuolaikinio planavimo iššūkių – kaip išsaugoti ir integruoti žaliąsias bei poilsio erdves, sukurti sąlygas aktyviam gyventojų laisvalaikiui.
Kas turėtų užtikrinti, kad šie plėtros procesai vyktų sklandžiai? Esminis dalykas yra regiono savivaldos atstovų ir vystytojų (projekto partnerių) bendradarbiavimas, konstruktyvios diskusijos, dalinimasis idėjomis ir gyventojų poreikių įvertinimas. Regiono savivalda pati yra atsakinga už savo teritorijų planavimą, plėtros strategiją. Tačiau projekte dalyvaujančios įmonės taip pat gali svariai prisidėti prie šio proceso.
Esminiai akcentai, kurie buvo aptarti STRUCTUM projekto „Išmanusis miestas VI“ kūrybinių dirbtuvių metu, tai miesto savivaldos atstovų ir vystytojų bendradarbiavimas, konstruktyvios diskusijos, dalinimasis idėjomis ir gyventojų poreikių įvertinimas, projekto dalyvių – studentų ir profesionalų – įžvalgos.
Kūrybinių dirbtuvių dalyviai turėjo galimybę susipažinti su gerąja Lietuvos savivaldybių, miestų bei regionų patirtimi teritorijų planavimo, taip pat verslo ir kultūros srityse. Buvo apžvelgti miestų plėtros procesai, ryškėjančios tendencijos. Ekspertai dalinosi įžvalgomis apie stebimas Europos šalių miestų transformacijas, kurios neaplenkia ir Lietuvos.
Verslo ir mokslo bendradarbiavimas
Šiais metais prie „Išmaniojo miesto“ jungiasi ne tik savivaldybės – projekto dalyvės, partneriai, Vidaus reikalų, Susisiekimo, Aplinkos, Švietimo ir mokslo ministerijos, aukštųjų mokyklų komandos, bet ir architektūros, urbanistikos bei kraštovaizdžio profesionalai.
Architektūros studijos „Altitudės“, „Konceptas“, „Formatas A1“, architektai Artūras Mažeika ir Arūnas Proberkas, kraštovaizdžio architektūros studija „Sodo formos“ sutartinai teigia, kad išmanusis miestas – tai visų pirma aplinka, kurioje gyvenimo kokybę kuria lengvos, žalios ir žmogui patogios erdvės.
Patogus gyventi, sveikas, optimalus – toks ateities miestas matomas dalyvių projektuose. Nuolatinis siekis ir tikslas – tobulinti žmogaus gyvenamąją aplinką, kurti jam komfortą.
Šiais metais profesionalų ir studentų iš KTU, VGTU, VTDK, VDU, VDA komandos varžysis išmaniai kurdamos priešprojektinius pasiūlymus Klaipėdos, Biržų, Šilutės, Utenos, Mažeikių, Joniškio ir Jonavos rajonų savivaldybių teritorijoms.
Komandoms į pagalbą ateis ir savo žiniomis bei patirtimi pasidalins „Išmanusis miestas VI“ partneriai: „COWI Lietuva“, SFS, „YIT Lietuva“, „Mida LT“ („Technonicol“), „Eternit Baltic“, STS („Scenos techninis servisas“), „Velux Lietuva“, „IMI Hydronic Engineering“, JUNG, „Baltic Master“, „Betono mozaika“, SKV („Specializuota komplektavimo valdyba“), „Schneider Electric Lietuva“, NIT, „Ronesa“, „Isort“, „Schomburg Baltic“, „Barema Rytai“, „Hexing Electrical“, „Hydro Building Systems Lithuania“, „Renson“.
Išmanusis miestas – išmanūs žmonės
Kauno technologijų universitete projekto dalyvius sveikino Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovas Darius Pupeikis. Jis pabrėžė, kad išmaniojo miesto sąvoka yra labai plati: architektai, inžinieriai, konstruktoriai, socialinių mokslų atstovai, IT specialistai turi savitą požiūrį. D. Pupeikis linkėjo atverti savo mintis, idėjas ir vadovautis plačiu požiūriu, nes išmanieji miestai – tai ne tik išmanūs komponentai, bet ir išmanūs žmonės.
Architektė Gražina Janulytė-Bernotienė pabrėžė, kad studentai ir jų kūryba – pagrindiniai išmanumo elementai kūryboje ir idėjose. „COWI Lietuva“ projektų vadovas Vytautas Pajaujis drąsino projekto dalyvius, pabrėždamas, kad padės į projektus pažvelgti iš kitos pusės, paieškoti inovatyvumo ir technologiškai pažangesnių sprendimų.
Kūrybinės dirbtuvės puoselėja idėją, kad miestai ir miesteliai turi būti patrauklūs gyventojams ir įmonėms, tad svarbu išlaikyti jų erdves patogias gyventi ir dirbti.
Sprendimai kūrėjų vizijoms
Renginyje buvo diskutuojama apie ateities technologijas, naujausias išmaniųjų miestų koncepcijas ir kaip jos keitėsi bėgant laikui. Kaip miestas tampa dinamiškesnis, įvairesnis, gyvybingesnis? Kokia miesto struktūra naudinga ir ekonominiu požiūriu?
Regionai yra sukaupę daug patirties, bendraujant su gyventojais žinomi jų poreikiai, o projekto dalyvių, studentų ir profesionalų idėjos gali būti naudingos kiekvienam miestui. Kitas svarbus dalykas – miestas ir vystytojai turėtų būti partneriai, siekiantys bendro tikslo – patrauklesnio ir patogesnio gyventi, dirbti bei kurti miesto. Būtina įsiklausyti ir atsižvelgti į bendruomenių nuomonę, įvertinti jų lūkesčius. Tai visada vertina projekto „Išmanusis miestas“ organizatoriai – rengiami susitikimai, vykdomos gyventojų apklausos.
Kūrybinių dirbtuvių dalyviai supažindino savivaldybes su pateiktais priešprojektiniais pasiūlymais jų teritorijoms, o projekto partneriai džiaugėsi, kad gali pasiūlyti sprendimus bet kokioms kūrėjų vizijoms realizuoti. „Galima įgyvendinti beveik viską, o gal net viską, jeigu turite viziją“, – kalbėjo jie.
Projekto kūrybinių dirbtuvių organizatoriai ir dalyviai tiki, kad pateikti projektiniai pasiūlymai neatpažįstamai pakeis miesto veidą ir padės išspręsti įsisenėjusias miestų problemas. Atnaujinamos savivaldybių teritorijos turi tiesioginę įtaką miesto įvaizdžiui, jo patrauklumui, taip pat jos svarbios kuriant teigiamą investicinę aplinką, didinant jaunimo užimtumą, gerinant gyvenamąją aplinką. Viešosios erdvės ir jų kokybė yra tiesiogiai susijusios su galimybėmis įgyvendinti vietos gyventojų kultūrinius, laisvalaikio, sporto ir rekreacijos poreikius. Netikėtų architektūrinių formų atradimas ar teritorijų įveiklinimas miesto erdvėse formuoja naują gyvenimo būdą.
Kūrybinių dirbtuvių metu pasidžiaugta, kad „Išmaniojo miesto“ idėjos, partnerių produktai ir paslaugos sutampa su Lietuvos nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos nuostatomis: užtikrinti ne tik visų šalies regionų plėtrą, pažangių miestų kūrimą, bet ir suderinti įvairias regionuose vykdomas veiklas – verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros.
Sveikindamas Vilniuje susirinkusius dalyvius, Aplinkos ministerijos viceministras Marius Narmontas ypač akcentavo tvarumą, aplinkosaugos, ekologijos svarbą. Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė dr. Laima Kaušpadienė taip pat pabrėžė, kas svarbu ugdant verslumą, skatinant verslo ir mokslo bendradarbiavimą, teikiant infrastruktūros ir kitas inovacijų paramos paslaugas jaunoms, inovatyvioms įmonėms ir žinioms imliam verslui, kaip savivaldybėms pritraukti investicijų ir studentams parduoti savo idėjas, kaip įmonėms vadovautis inovatyviais metodais.
Keistis pradėti reikia nuo savęs
Kaip teigia projekto sumanytoja, UAB „Structum projektai“ direktorė Ignė Dutova, bet kuris Lietuvos miestas gali būti ir tvarus, ir ekonomiškai klestintis, ir pažangus, ir kompaktiškas, o keisti reikia pradėti nuo savęs.
Inovatyvių, darnių šalies regionų koncepcijas išvysime jau šį birželį. Projektai bus vertinami atskirose kategorijose pagal pateiktas temas. Kiekvienoje kategorijoje bus renkamas nugalėtojas, išsiskiriantis iš visų darbų savo idėjų originalumu, atlikimo kokybe ir sprendinių pagrįstumu.
