Nekilnojamo turto plėtotojai ir Vilniaus, kur planuojama daugiausiai projektų, valdžia naują tvarką vertina palankiai, tačiau įžvelgiama rizikų dėl asmens duomenų bei programinės įrangos saugumo.
Aplinkos viceministras Marius Narmontas sako, kad šių projektų viešinimas ir anksčiau vykdavo nuotoliniu būdu, tačiau uždraudus žmonių susibūrimus, jie vyksta internetu ar kitomis vaizdo priemonėmis.
„Atsižvelgiant į tai, kad dabar yra ekstremali situacija, numatome, kad vieši susirinkimai būtų transliuojami internetu ir per vaizdo transliacijas būtų galimybė užduoti klausimus bei gauti atsakymus. Kadangi vieši susirinkimai negalimi, tai tiesiog pateikiama alternatyva, kaip juos organizuoti“, – BNS sakė M.Narmontas.
Anot jo, kelias savaites internetu vykstantis projektų viešinimas pasiteisina ir svarstoma tvarkos nekeisti karantinui pasibaigus: „Tai yra dar vienas žingsnis elektroninės erdvės link“.
M.Narmontas pripažįsta, kad dėl naujos tvarkos gali kilti nesklandumų, jei žmonės, ypač vyresnio amžiaus, neturės galimybės ar įgūdžių stebėti transliacijų internetu.
„Tačiau, bet kokiu atveju, kitų alternatyvų nėra ir manau, kad visiems tiesiog reikės greičiau prisitaikyti prie elektroninių sistemų“, – teigė jis.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius BNS sakė teigiamai vertinantis naują tvarką, nes ji taupo lėšas, laiką ir užtikrina skaidrumą.
„Manau, kad tai puikus sprendimas taupant laiką, lėšas ir užtikrinant maksimalų atvirumą bei skaidrumą, nes prisijungti gali visi, o atvykti į savivaldybės patalpas, pavyzdžiui, penktadienį 17 valandą, kaip kartais organizuojami viešinimai, ne visada visi nori ir gali“, – BNS teigė jis.
Anot M.Statulevičiaus, nauja tvarka kelia klausimų dėl asmens duomenų apsaugos – žmonės teiraujasi, ar galėtų interneto susirinkimuose dalyvauti anonimiškai.
„Mūsų manymu, tai turi būti daroma atsakingai: jeigu dalyvauji tokiame posėdyje turi prisistatyti, pateikti asmens duomenis, nes statytojas turi žinoti, kas dalyvauja svarstyme, kad tiesiog elementariai galėtų išsiųsti susitikimo protokolą ir surinkti klausimus bei pateikti atsakymus“, – aiškino jis.
Asociacijos vadovas sako, kad nusprendus tvarkos nekeisti po karantino, turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis, nes kai kurie objektai yra dideli ir labai svarbūs, reikia fiziškai pamatyti maketus, juos apžiūrėti.
Vilniaus vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio teigimu, susirinkimai internetu vyksta geriau negu tikėtasi – jis mano, kad ateityje reikėtų įteisinti tokią galimybę.
„Ten, kur aš buvau, tai žmonės ir klausė, ir atsakymus gavo, ir įvyko diskusija tarp dalyvių, buvo ir teigiamų, ir neigiamų pasisakymų, buvo surašyti protokolai“, – BNS sakė jis.
Anot M. Pakalnio, daugiausiai nesklandumų kyla dėl interneto ryšio ir transliacijos kokybės – kitų nusiskundimų iš plėtotojų savivaldybė nėra gavusi.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos narės Jūratės Markevičienės, aktyviai įsitraukiančios į įvairius viešus projektų svarstymus, teigimu, nauja tvarka kelia klausimų, kaip bus užtikrinamas asmens duomenų arba programinės įrangos saugumas.
„Pirmas trūkumas yra tai, jog viešinimą vykdo ne savivaldybė – dabar jį vykdo kažkokios neaiškios įmonės ir jeigu noriu prisijungti, iš karto iš manęs reikalaujama pateikti savo asmens duomenis. Aišku, galiu pameluoti, parašyti kažką nebūto, bet tada aš negausiu atsakymo. Vienareikšmiškai turi būti vienas prisijungimas per savivaldybę“, – BNS teigė ji.
Anot J.Markevičienės, Aplinkos ministerija turėtų tiksliai nustatyti, kokia programinė įranga vieningai turėtų būti naudojama. Ji mano, kad įsipareigojimų dėl asmens duomenų saugumo turėtų prisiimti ir plėtros bendrovės, o prižiūrėti – savivaldybė.