Vilniaus apygardos prokuratūra teismo prašo nutraukti dar 1994-ųjų gruodį NŽT sudarytą valstybinės žemės numos sutartį, taip pat prašoma panaikinti pernai lapkritį NŽT Vilniaus skyriaus vadovo priimtą sprendimą padalyti sklypą Žolyno g. 27 į du sklypus, t.y. suformuojant 1,9 ha sklypą, kuriame ir numatyta daugiabučių statyba.
Sutartis buvo sudaryta su tuometiniu Vilniaus futbolo klubu „Žalgiris“, vėliau teises į valstybinės žemės sklypo nuomą perėmė ir šiuo metu jas turi bendrovė „Kos Invest“.
Prokuratūra taip pat prašo teismo įpareigoti „Kos Invest“ per pusmetį atlaisvinti sklypą, nusikeliant ar nugriaunant jame esantį sporto aikštyną, arba įpareigoti bendrovę susitarti dėl aikštyno perleidimo žemės sklypo savininkams ar kitiems asmenims. Šiame aikštyne yra bendrovei priklausančios lauko teniso, tinklinio, krepšinio aikštelės, futbolo laukas, tvora, aikštynų dangos.
Praėjusios kadencijos sostinės politikai pernai liepą patys palaimino daugiabučių statybą, tačiau su nuostata, jog detalusis planas įsigalios, tik jei daugiabučių kvartalo atsiradimui pritars NŽT.
Į prokurorus prašydama ginti viešąjį interesą spalio viduryje kreipėsi Vilniaus savivaldybė. Kreipimesi nurodyta, kad minėto sklypo detaliojo plano sprendiniai galėjo būti įgyvendinti neteisėtai. Savivaldybė pažymėjo, jog praėjusios kadencijos sostinės politikai pernai liepą patys palaimino daugiabučių statybą, tačiau su nuostata, jog detalusis planas įsigalios, tik jei daugiabučių kvartalo atsiradimui pritars NŽT.
„NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo pritaręs detaliajam planui, vėliau savo derinimą atšaukė, tačiau detaliojo plano sprendiniai buvo/yra įgyvendinami – šiuo metu yra padalintas į du žemės sklypus, kurių viename numatyta statyti daugiabučius namus“, – rašoma savivaldybės atsakyme BNS.
NŽT direktorė Daiva Gineikaitė BNS atsiųstame komentare teigia, jog sprendimą dėl leidimo statyti daugiabučius Žolyno g. priėmė savivaldybė, o NŽT pritarimo esą nereikėjo.
„Mūsų sprendimo šiuo klausimu, kaip pasisakė Statybos inspekcija, net nereikėjo.
Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip raštu informavo meras, atlieka tyrimą administracijos darbuotojų, atsakingų už šį klausimą, atžvilgiu. Todėl mane labai nuoširdžiai stebina kodėl savivaldybė, kuri ir duoda statybos leidimus, kuri patvirtina detaliuosius planus, dabar prisidenginėja NŽT“, – piktinosi D.Gineikaitė.
Prokuratūros kreipimąsį į teismą dėl prieš 20 metų sklypo nuomos sutarties ji vadino geru sprendimu.
„Visas neteisėtas, ydingas sutartis mes nutraukiame arba kreipiamės į teismą dėl nutraukimo“, – tikino ji.
Sklypą prieš du dešimtmečius išsinuomojusį klubą „Žalgiris" kurį laiką valdė verslininkas Vadimas Kastujevas. Jis buvo įkalintas Maskvoje ir klubui 2010-ųjų metų vasarį buvo iškelta bankroto procedūra, tačiau taikos sutartimi 2013 metų kovą ji buvo nutraukta.
V.Kastujevas anksčiau buvo teistas ir kalėjo Rusijoje, 2011 metais grįžo į Lietuvą. Jis pernai lapkritį buvo sulaikytas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, įtarus, jog jis veikė tarptautinėje organizuotoje grupuotėje, kuri prekiavo tauriaisiais metalais ir prabangiais mobiliojo ryšio telefonais „Vertu“. Tyrimas pradėtas dėl nusikalstamų veikų maskavimo plaunant pinigus. V.Kastujevas paleistas už užstatą pernai gruodį.
Savivaldybės duomenims, veiklos nebevykdantis „Žalgiris“ 2014-ųjų gruodį perleido stadioną ir kitus pastatus sklype viešajai įstaigai „Antakalnio laisvalaikio ir sporto klubas“, kuris savo ruožtu šių metų kovą perleido statinius bendrovei „Kos Invest“.
Registrų centro duomenimis, „Kos invest“ akcininku 2013 metų balandį tapo Rusijos pilietybę turintis Konstantinas Draganas, jis šiuo metu yra vienintelis bendrovės akcininkas ir vadovas.
Tai ne vienintelis NŽT Vilniaus skyriaus sprendimas, kuriuo susidomėjo prokurorai: Vilniaus apygardos administracinis teismas prieš savaitę patvirtino prokurorų prašymą ir uždraudė dabartiniams Konstitucijos pr. 14A sklypo savininkams jį parduoti ar kitaip perleisti.
Vilniaus savivaldybė BNS informavo, kad sklypą NŽT, jos nuomone, neteisėtai įtraukė į piliečiams neatlygintinai perduodamų sklypų sąrašą ir grąžino privatiems asmenims, nors, savivaldybės įsitikinimu, teisės aktai to daryti neleido.
D.Gineikaitė nurodė, kad klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo sklype iš esmės teismas dar nagrinėja ir tik jis gali nuspręsti, ar NŽT sprendimas teisėtas, ar ne.
„Kita vertus, labai keistai atrodo „Energo Development“ inicijuojamos bylos viena po kitos dėl šio sklypo priešais Vilniaus miesto mero langus, nors Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad ta kompanija neturi jokios teisės eksploatuoti buvusį valstybinės žemės sklypą ir turėjo jį atlaisvinti dar šių metų vasarą“, – nurodė ji.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atliekanti tyrimą dėl dviejų 1,2 mln. eurų vertės sklypų Žvėryno rajone nuomos, praėjusią savaitę NŽT Vilniaus skyriuje atliko dokumentų poėmius. Taip pat atliktos kratos Vilniaus savivaldybės valdomoje Vilniaus vystymo kompanijoje bei verslo bendrovėse.
Pasak STT, įtariama, kad NŽT pateikė neteisingus dokumentus, o tai žinodami NŽT darbuotojai neteisėtai – ne aukciono būdu pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartis. Po vykdytos STT apklausos ir kompiuterio apžiūros savo noru iš pareigų prieš daugiau nei mėnesį, kaip nurodė – dėl sveikatos problemų pasitraukė buvęs Vilniaus skyriaus vadovas Arvydas Juška. Laikinoji skyriaus vadovė Žaneta Sabockienė darbe, kaip nurodo pati, dėl rimtų sveikatos problemų nesirodo nuo rugsėjo.
Šiuo metu vyksta sutarties nutraukimo procedūros – jos nutraukimą iniciavo Žemės ūkio ministerijoje sudaryta komisija.
