„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Protingas namas: kokios technologijos slepiasi būste

Protingi namai („Smart House“) Lietuvoje vis dar apgaubti mitais – brangu, sudėtinga, nelabai reikalinga. Tačiau augant žmonių poreikiams, tokių mitų mažėja, o išmaniųjų namų sistemų pardavimai Lietuvoje kasmet ženkliai auga. Apie protingų namų dabartį ir ateitį pasakoja išmaniuosius sprendimus tiekiančios ir prižiūrinčios įmonės „Jung Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis.
Protingas namas
Protingas namas / Bendrovės nuotr.

Ką šiandien apima protingo namo sąvoka? Kokios technologijos slepiasi tokiame būste?

– Vis dar nėra nusistovėjusios aiškios koncepcijos, todėl daug kas labai

skirtingus sprendimus pristato kaip protingą namą. Vieniems protingas namas – tai šildymo valdymas telefono programėle, kitiems protingas namas siejasi su garso ir vaizdo sistemų valdymu namuose. Mūsų koncepcija yra tokia – protingu ar išmaniu namu galima vadinti tik tokią sistemą, kuri apjungia beveik visas su elektra susijusias namų inžinerines sistemas: šildymas, vėdinimas, vėsinimas, apšvietimas, apsaugos sistema, muzika, laistymo sistemos. Kai šios sistemos apjungtos tarpusavyje ir veikia kartu viena kitą papildydamos, o nemaišydamos viena kitai, tada šį darinį galime vadinti išmaniuoju namu. Jeigu name randame atskirų funkcijų kratinį be vieningo valdymo, tada – tai tik išmanios funkcijos paprastame name.

Kokios svarbiausios protingo namo funkcijos?

– Yra dvi griežtos klasės – protingas namas orientuotas į taupymą, kita klasė – grynai į komfortą ir prabangą orientuotos sistemos. Dažniausiai viskas būna per vidurį. Mes norime sutaupyti energijos resursų ir gyventi patogiai. Jei sistema suprojektuota protingai, gyventojai netgi pamiršta galvoti apie šildymą, vėdinimą. Toks namas bus labai racionaliai išnaudotas ir resursų atžvilgiu – šildys ir vėdins tik ten ir tik tada, kada reikia. Protingas namas prisitaiko prie gyventojų arba darbuotojų ir atitinkamai naudoja resursus labai racionaliai.

Kiek galima sutaupyti įsirengus tokią sistemą?

– Dažniausiai skaičiavimai daromi labai konkrečiam objektui. Kiekvienam namui skaičiai būtų vis kitokie. Pastatų ir sienos kitokios, ir šeimos gyvenimo ritmas neretai skiriasi. Dvi šeimos, gyvenančios vienoduose namuose, gali turėti arba neturėti mažų vaikų, todėl žinoma, kad jų suvartojamos energijos kiekiai skirsis. Ir šildymo, ir elektros energijos sąnaudos, žinoma, bus didesnės tos šeimos, kurioje yra mažų vaikų, nes kažkas dieną lieka su vaiku namuose. Tačiau keičiantis šeimos situacijai, namą nesunku perprogramuoti ir jis gali pradėti dirbti kitu režimu. Nežinant kaip gyvena viena ar kita šeima, skaičiais manipuliuoti nereikėtų, nes tai būtų demagogija. Realu sutaupyti apie 30-40 proc. energijos.

Kuriame statybų etape reikia rinktis, kokio namo norėsime – įprasto ar protingo?

– Yra įvairių sistemų, tarp jų – ir bevielių, kurias galima įrengti po apdailos padarymo, bet jos yra pakankamai ribotos, turi ne visas galimybes. Ypač svarbu apsispręsti iki elektros instaliacijos įrengimo. Kuo anksčiau apsisprendžiama, tuo lengviau ir pigiau bus viską padaryti. Geriausia apie tai mąstyti, kai namas tik pradedamas projektuoti. Jau su architektu projektuojant namą galima aptarti šią galimybę.

Kodėl lietuviai nedrąsiai įsileidžia šias technologijas į savo gyvenimą?

– Pirma, lietuviai nėra pirmūnai technologijų srityje. Sakyčiau, šiek tiek konservatyvūs. Antra, sistemos kainuoja pakankamai brangiai. Jei norima, kad sistema atsipirktų, reiktų rinktis paprastesnę, kuri ir būtų orientuota į atsipirkimą. Tačiau tada žmogus nelabai jaučia, kad gyvena protingame name – jis taupo, jam atsiperka, bet tai labiau pavienių funkcijų taupymo sistema. Pasirinkus daugiau funkcijų, sistema kainuoja daug – ne visi gali tai leisti. Trečia, Lietuvoje nėra tradicijos imti kredito inžinerinėms sistemoms kartu su namo kreditu. Jei 6 ar 10 tūkst. eurų iš kišenės reikėtų ištraukti ir padėti ne vienu metu, o kas mėnesį mokėti po 50 eurų kartu su kredito įmoka, kuriuos ta sistema pati ir sutaupo, ta suma atrodytų visai kitaip. Dažniausiai nekilnojamo turto vertė vertinama kvadratiniais metrais ir vieta, mažai atsižvelgiama į būste esamas sistemas, išliekamąją vertę ateičiai. Tradicijos atsilieka nuo Vakarų, tačiau sparčiai vejasi. Pastebime, kad poreikis ir susidomėjimas nuolat auga. Mūsų skaičiavimu, išmaniųjų namų rinka Lietuvoje kasmet paauga 30-40 procentų.

Kokia protingų namų ateitis? Gal tokie sprendimai netrukus taps būtinybe?

– Manau, kad taip. Energija vis labiau reikalauja valdymo. Norint racionaliai išnaudoti bet kurios rūšies energijos išteklius, automatika reikalinga. Galvojant, kad gyvensime šiek tiek geriau, natūraliai atsiras poreikis ne tik taupymui, bet ir didesniam komfortui. Visa tai bus valdoma vieningomis sistemomis.

Šiuo metu stebime pavojingą reiškinį, kai visi daiktai pradedami reklamuoti ir pardavinėti kaip išmanūs – išmani skalbyklė, išmanus telefonas, išmani ventiliacija, išmanus katilas.

Šiuo metu stebime pavojingą reiškinį, kai visi daiktai pradedami reklamuoti ir pardavinėti kaip išmanūs – išmani skalbyklė, išmanus telefonas, išmani ventiliacija, išmanus katilas. Nusipirkę tokį daiktą, kartu gausite ir programėlę. Nusipirkę dar vieną išmanų daiktą – dar vieną programėlę. Suvaldyti tokį programėlių chaosą tampa dar sudėtingiau negu visus įrenginius valdyti rankiniu būdu. Tam ir reikalingos tikros išmaniųjų namų sistemos, kurios viską apjungia tarpusavyje. Tikiu, kad ateityje bus sutarta dėl bendrų standartų ir viskas veiks kartu. Tada žmogui bus tikrai patogu.

Kur dar galima pritaikyti protingo namo sistemas?

– Dar viena kryptis, kur šie dalykai tikrai veiks – sveikatos apsauga ir pagyvenusių žmonių slauga. Tai visiškai nesudėtinga padaryti pasitelkus dabartines technologijas. Pavyzdžiui, speciali apyrankė stebi žmogaus gyvybinius parametrus, nukritus oro slėgiui ar padidėjus žmogaus pulsui, sistema jam primena, kad reikia išgerti vaistų. Jei pasidarys visai blogai, sistema pati jam iškvies greitąją pagalbą ir t. t.

Vienišų senjorų daugėja ir daugės ateityje. Apsitarnauti save bėgant metams jiems tampa vis sunkiau, todėl automatika tam puikiai pasitarnaus. Ne tik sveikatos būklės stebėjimui, bet ir kitoms funkcijoms atlikti – atitrauks užuolaidas, uždegs šviesą, pašildys namus. Ateityje tokias sistemas bus galima valdyti ne tik balsu, galbūt net ir mintimis.

Vokietijoje vyksta daug studijų, bandymų su realiais žmonėmis, kuomet medicinos aptarnavimo centras yra sujungiamas su namais, kuriuose gyvena vyresnio amžiaus žmonės. Žmonės jaučiasi gerai, nenori, kad juos prižiūrėtų slaugės, bet sistema vis tiek stebi jų gyvenimo ritmą. Galima matyti, kad senolis kas rytą keliasi tam tikru laiku, verda kavą. Viskas fiksuojama pagal duomenis, kurie gaunami iš daviklių esančių namuose. Jei žmogus neatsikėlė ar nukrito temperatūra, sistema praneša specialistams, kad su šiuo žmogumi reikia susisiekti. Jei žmogus neatsiliepė, siunčiama gelbėjimo tarnyba. Jei išdužo langas, kartu siunčiama ir policija.

Bendrovės nuotr. /Protingas namas
Bendrovės nuotr. /Protingas namas

Kaip protingiems namams sekasi „sugyventi“ su vaikais?

– Išmanieji namai gali augti kartu su savo gyventojais. Kol vaikas mažas, jam suteikiamos minimalios galimybės valdyti sistemą – kad negalėtų įjungti to, kas jam neleidžiama. Didesniems gali būti pritaikyta kitokių įdomių funkcijų. Pavyzdžiui, kol vaikas neatliko namų darbų ir nenusiuntė jų tėvams el. paštu, neįsijungia nei kompiuteris, nei televizorius. Tikrai neprivaloma, bet tokius dalykus jau galima padaryti.

Kokios šalys šioje srityje lyderiauja?

– Galima skirti tris pagrindinius regionus – Aziją, JAV ir Europą. Azijinės sistemos į Europos rinką nepatenka dėl įvairių priežasčių – dizaino skirtumų, nepasitikėjimo kiniška produkcija ir pan. Europietiškos ir amerikietiškos išmaniųjų namų sistemos taip pat labai skiriasi. JAV paplitusios serverinės-centralizuotos sistemos, turinčios vieną tašką, kuris mąsto, ką reikia padaryti name. Europoje paplitusios decentralizuotos sistemos, kur kiekvienas elementas turi savo mini procesorių ir atsako tik už savo funkcijas. Skirtumas slypi saugume, nes pažeidus vieną amerikietiškos sistemos elementą, viskas gali išeiti iš rikiuotės. Europietiškos sistemos gedimo atveju neveikia tik vienas elementas. Mūsų regione dominuoja Europos gamintojų asociacijos KNX produktai.

RESTA – didžiausia Baltijos šalyse statybų tematikos paroda, kurioje pristatomi naujausi ir pažangiausi sprendimai statantiems, remontuojantiems ir renovuojantiems. Paroda vyks balandžio 27 - 30 dienomis, o joje dalyvauja 550 įmonių iš 17 šalių. Parodos tema – skaitmeninė statyba.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs