Prieš 400 metų klestėję, prieš 200 metų nugriauti ir 2013 m. atstatyti Valdovų rūmai kasmet sulaukia kelių šimtų tūkstančių lankytojų. Stebime išlikusius pamatus ir greičiausiai neatkreipiame dėmesio, kaip palaipsniui mums einant ekspozicijoje išryškėja eksponatų apšvietimas. Beje, ar pastebėjote, kad Valdovų rūmų ekspozicijų salėse nėra nei vieno šviesos jungiklio? Nes šių erdvių apšvietimas valdomas mobiliaisiais įrenginiais ir įjungti arba išjungti ekspozicinių erdvių apšvietimą galima net ir esant už muziejaus ribų?
Kur dingo jungikliai?
Bet kurioje ekspozicijų dalyje aš ar kitas administruojantis žmogus gali reguliuoti ne tik kuris šviestuvas dega, bet ir koks bus kiekvieno iš jų šviesos intensyvumas. Tai svarbu, nes čia saugomoms vertybėms reikia tinkamų apšvietimo sąlygų.
„Apšvietimas čia automatinis: ateina žmogus arčiau ekspozicinės erdvės – šviesos intensyvumas padidėja, jam nuėjus, šviesos grįžta į ekonominį režimą. Kol lankytojų nėra, joms plieksti nėra reikalo“, – apie išmanią Valdovų rūmų muziejaus apšvietimo sistemą pasakoja Pastatų ir technologijų įrenginių skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Stankevičius.
Demonstruodamas sistemos galimybes, E. Stankevičius savo telefonu prisijungia prie šviesų valdymo programėlės ir vienu bakstelėjimu į ekraną išjungia dvi prožektorių grupes.
„Tai labai patogu: bet kurioje ekspozicijų dalyje aš ar kitas administruojantis žmogus gali reguliuoti ne tik kuris šviestuvas dega, bet ir koks bus kiekvieno iš jų šviesos intensyvumas. Tai svarbu, nes čia saugomoms vertybėms reikia tinkamų apšvietimo sąlygų. Pavyzdžiui, eksponuojame XVI a. medinį šulinį – jis, kaip ir daugelis kitų eksponatų, yra itin jautrus šviesai, todėl jo negalime apšviesti stipresne nei 50 liuksų šviesa. Tokie pat reikalavimai taikomi odiniams eksponatams, paveikslams, gobelenams“, – teigia E. Stankevičius.
Tinka ir muziejuose, ir namuose
Pasak pašnekovo, tokia apšvietimo sistema ne tik atitinka muziejaus poreikius – šviesdama tik ten ir tada, kai reikia, ji taupo energijos sąnaudas. Be to, sistemą bet kada galima sumažinti arba išplėsti. Būtent taip bus išplėstas automatizuotas Valdovų rūmų ekspozicijų apšvietimas, kai lankytojams duris atvers dar viena ekspozicija rūmų rūsyje.“
„Protingo namo apšvietimo sistema universali – ji tinka ir Valdovų rūmų muziejuje, ir atnaujintoje Nacionalinėje dailės galerijoje. Tokios pačios sistemos – tik mažesnio mastelio – diegiamos ir privačiuose namuose.
Norint turėti protingo namo sistemą, pastato tipas bei paskirtis nėra svarbūs. Svarbiausia – noras turėti patogų ir ekonomišką apšvietimą“, – pasakoja jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis.
Katedra – vienas pirmųjų išmaniai valdomų pastatų
„JUNG Vilnius“ įrenginiai įdiegti ir Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Daugiau nei prieš dešimtmetį vienoje svarbiausių mūsų šalies šventovių įrengta KNX standarto protingo namo sistema. Arkikatedra tapo vienu pirmųjų moderniai valdomų pastatų Lietuvoje.
„Katedros apšvietimą valdo pastatų automatikos sistema, kuri leidžia kurti ir perjungti skirtingus apšvietimo scenarijus – tokiame dideliame pastate tai yra itin paranku. Be to, tokios sistemos funkcionuoja dešimtmečiais“, – tvirtina R. Skurdenis.
Tačiau apšvietimo valdymas – tik viena iš protingo namo galimybių.
Svarbiausia sukurti „nervų sistemą“, – kabelių tinklą, o po to šviesas ar kitas inžinerines sistemas galima reguliuoti pagal kiekvieno poreikius.
Didžiausias ekonominis efektas bei komfortas sukuriamas tuomet, kai į bendrą visumą sujungiamos šildymo, vėdinimo, apšvietimo, apsaugos ir kitos sistemos.
R. Skurdenis įsitikinęs, kad protingo namo sistemos netrukus nieko nebestebins. Jau dabar automatizuotos sistemos valdomos internetu, o greitėjanti daiktų interneto bei dirbtinio intelekto raida lems pastatų revoliuciją, panašią, kokią pasaulis išgyveno kai namuose atsirado elektra, vandentiekis, telefonas, radijas ir kitos dabar mums įprastos inžinerinės sistemos.