Vilniaus miesto mero teigimu, ilga ir nesėkminga Nacionalinio stadiono statybų istorija – gėdingas atvejis. Kaip pastebėjo 15min pašnekovas, reikalingas ne tik futbolo stadionas, kuriame vyktų ir kiti renginiai, pavyzdžiui, koncertai, bet ir įvairioms sporto šakoms, ne vien futbolui, pritaikytos treniruočių aikštės.
Argumentuodamas miesto valdžios sprendimą statyti daugiafunkcį kompleksą, R.Šimašius pabrėžė, kad papildomos funkcijos padės statinį įveiklinti. Tam, kad objektas sėkmingai gyvuotų ir pritrauktų lankytojų, anot jo, būtina ir tinkama vieta, ir veiklų įvairovė.
R.Šimašius, paklaustas, ar Šeškinėje 2023-iaisiais iškilsiantis stadionas prisidės prie Lietuvos futbolo atgimimo, svarstė, kad tai, nors ir svarbus, tačiau ne vienintelis faktorius: „Būčiau naivus, jeigu sakyčiau, kad tik stadionas yra vienintelė trūkstama grandis mūsų futbolo sistemoje. Akivaizdu, kad reikia ir Federacijos normalaus darbo, ir, kas svarbiausia, – investicijos į vaikus ir daugybę futbolo aikščių prie mokyklų arba rajonuose, kad žmonės galėtų leisti savo vaikus sportuoti arčiau namų <...>.“
Kita vertus, pasak Vilniaus miesto mero, stadionas yra įkvepiantis simbolis, motyvuojantis vaikus rinktis futbolą. 15min paklaustas, ar Lietuvos futbolo rinktinė žais naujajame stadione, R.Šimašius atsakė tvirtai: „Net neabejoju, kad žais, nes tai bus vienintelis tokio dydžio objektas Lietuvoje, kuris pritaikytas visiškai futbolui ir geram jo stebėjimui.“
Stadionas – finansiškai nuostolingas objektas.
Jeigu reikia Nacionalinio stadiono, kodėl statomas daugiafunkcis kompleksas? Anot Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus P.Poderskio, statyti stadioną jau bandyta ne kartą, tačiau nesėkmingai. Jo žodžiais tariant, stadionas – finansiškai nuostolingas objektas, be to, reikia įvertinti ir šalies futbolo būklę.
„Žinodami realybę ir suprasdami, kaip yra valdomos statybos ir apskritai dideli projektai valstybėje, 2013 metais politikai priėmė sprendimą daryti koncesijos būdu šį projektą ir jo struktūrą išdėstyti taip: yra stadionas, kuris, tikėtina, bus nuostolingas, ir yra sporto kompleksas, kuris gali sugeneruoti tam tikrą pelną, galintį kompensuoti ir stadiono kaštus, ir visą kompleksą padaryti pelningą“, – kalbėjo 15min studijos svečias.
„Kompleksas prasmingas tuo, kad ateina visai kitas negu įprastai kapitalas į Lietuvos sporto areną. Jie bus suinteresuoti padaryti taip, kad kompleksas būtų operuojamas tinkamai, paslaugos teikiamos kokybiškai <...>“, – sakė P.Poderskis.
Administracijos direktorius pabrėžė, kad projektas svarbus ir tuo, jog savivaldybei neužkrauna statybų rizikos. Kitaip tariant, anot jo, pinigai bus mokami tik tada, kai kompleksas bus sukurtas. Be to, kaip pridūrė P.Poderskis, miesto valdžia neįsipareigoja skirti dotacijų ar subsidijų.
Kokie objektai iškils su Nacionaliniu futbolo stadionu? Projekte numatyta įrengti tarptautinius reikalavimus atitinkančią lengvosios atletikos aikštę, 6 krepšinio sales ir 3 futbolo treniruočių aikštes, taip pat rankinio, gimnastikos ir bokso sales. Be to, daugiafunkciame komplekse įsikurs sporto muziejus, bendruomenės centras, vaikų darželis.
93 mln. plius 4,6 mln. eurų kasmet 22 metus – tai yra labai adekvati kaina.
Apie daugiafunkcio komplekso statybos kainą kalbama daug, tačiau įvairūs šaltiniai pateikia skirtingas sumas. 15min paklaustas, kiek šis projektas kainuos, Vilniaus meras R.Šimašius paaiškino: „Komplekso sukūrimo, įskaitant stadioną, kaina yra 93 mln. eurų. Jeigu skaičiuotume taip pat ir tą kainą, kurią mokėsime už išsipirkimą ir operavimą per 22 metus nuo sukūrimo, t.y. per 25 metus nuo sutarties pasirašymo, tai bus 155,9 mln. eurų. T.y. 93 mln. plius 4,6 mln. eurų kasmet 22 metus – tai yra labai adekvati kaina, jeigu mes lyginame su visomis koncesijomis, kokios tik yra.“
15min studijoje svečiavęsis P.Poderskis antrino merui ir pridūrė, kad stadiono kaina siekia apie 40 mln. eurų. Anot jo, Vilnius suderėjo gerą kainą, atitinkančią kitose šalyse prieš keletą metų vykdytus panašius projektus. Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad koncesijos sutartis numato paslaugų pirkimą, o ne statybas.
Paklaustas, ar nebuvo geriau projektą vykdyti pinigus pasiskolinus iš banko, Vilniaus meras atsakė neigiamai ir pridūrė, kad koncesijos modelis Lietuvoje galėtų būti taikomas dažniau. Be to, kaip paaiškino pašnekovas, sutartyje numatyta galimybė pasitraukti iš susitarimo.
Pirmas euras, kurį savivaldybė arba Vyriausybė sumokės už objektą, bus po jo pridavimo, pilnai funkcionuojančio.
„Pirmas euras, kurį savivaldybė arba Vyriausybė sumokės už objektą, bus po jo pridavimo, pilnai funkcionuojančio. Jokio įsipareigojimo mokėti einamuoju metu nėra“, – pabrėžė R.Šimašius.
Kitaip tariant, kaip paaiškino P.Poderskis, statytojas yra suinteresuotas darbus atlikti laiku ir kokybiškai.
15min primena, kad gruodžio 18 dieną Vilniaus savivaldybės taryba pritarė daugiafunkcio komplekso su Nacionaliniu futbolo stadionu koncesijos sutarčiai. Iš 44 tarybos narių už koncesijos sutartį balsavo 33, prieš – 3, susilaikė – 7.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymą. Turinys apmokėtas.