Jis teigia, kad tam pritaria ir premjeras.
„Vyriausybė, manau, teisingai padarė, kad sustabdė neskaidriai vykdytą pirkimą, pradėtą dar anksčiau. Bet ten neabejotinai turi būti konferencijų centras. Mes tik aptarėme, kad labai būtų prasminga, jei šalia konferencijų centro ar iš dalies integruotas į konferencijų centrą būtų Lietuvos žydų istorijos muziejus.
Tikėtina, kad idėja gali būti puikiai realizuota ir tapti traukos centru. Sutarėme, kad idėją toliau vystysime. Džiugu, kad ir mano, ir premjero nuomonės sutampa dėl to“, – BNS po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu ketvirtadienį sakė sostinės meras.
S.Skvernelis: rekonstruojant Sporto rūmus svarstoma atsisakyti koncertų salės idėjos
Saulius Skvernelis vėliau BNS sakė, kad svarstoma keisti Vilniaus kongresų ir sporto rūmų projektą bei pritaikyti pastatą žydų istorijos muziejui ir konferencijoms.
Buvusios Vyriausybės inicijuotame projekte buvo svarstoma ir galimybė čia rengti koncertus bei kitus kultūrinius renginius.
„Ten turėtų būti ir konferencijoms galimybė rengti. Dabar yra konceptas – konferencijų ir koncertų salė, tai (turėtų būti – BNS) konferencijos ir muziejus“, – žurnalistams Seime sakė S.Skvernelis.
Anot R.Šimašiaus, idėja kol kas neaptarta su Lietuvos žydų bendruomene.
„Mes iš tikrųjų aptarsime tai su Lietuvos žydų bendruomene, nes akivaizdu, kad žydų kultūros atgimimas, toks traukos centras būtų naudingas ir reikalingas“, – sakė jis.
Vilniaus miesto savivaldybės ir Vyriausybės vadovų susitikimas vyko po sekmadienio abipusio apsižodžiavimo viešojoje erdvėje.
Ministras pirmininkas pareiškė, kad Vilniaus mero vienintelis per kadenciją nuveiktas darbas buvo nupjauta nelegalios tvoros tuja, o tuo metu dėl nacionalinio stadiono projekto, viešojo transporto konkurso ir kitų projektų nepasistūmėta. Vilniaus meras kritiką atmetė, sakydamas, kad Vilniaus valdžia padeda kurti gerai apmokamas darbo vietas, lyderiauja daugelyje sričių ir siūlo reformas.
Meras ketvirtadienį teigė, kad per susitikimą konfliktų nebuvo.
„Dėl to neva matomo konflikto, galiu pasakyti, kad jokiais šimto dienų darbais ar „tujų ilgiais“ nesimatavome, kalbėjome apie visai kitus reikalus: apie du stambius objektus, kurie Vilniuje turėtų būti vystomi“, – BNS sakė R.Šimašius.
Jis taip pat teigė, kad Turto bankui nutraukus derybas su Sporto rūmų atnaujinimo konkurso laimėtoju – statybų bendrove „Irdaiva“, atsidūrusia teisėsaugos akiratyje, turėtų būti skelbiamas naujas konkursas.
Turto bankas derybas nutraukė gavus teisėsaugos informaciją, kad vienas buvęs konkurso komisijos narys – Tomas Lukoševičius – tuo pat metu dirbo ir Turto banke, ir šioje bendrovėje. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tirianti galimą sukčiavimą viešuosiuose pirkimuose, antradienį atliko kratas šioje bendrovėje ir sulaikė jos vadovą Irmantą Kubilių.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dar praėjusių metų pabaigoje pareiškė, kad Turto bankas turės iš naujo svarstyti konkurso biudžetą bei konsorciumo pasiūlytą kainą, ji pasirodė per didelė ir siekė 27,79 mln. eurų.
Sporto rūmų rekonstrukcijai Vyriausybė trečiadienį nusprendė neskirti pinigų Valstybės investicijų programoje. Premjeras Saulius Skvernelis dar trečiadienį žurnalistams teigė, kad pinigai neskirti būtent dėl neskaidrių viešųjų pirkimų ir žadėjo, kad naujas konkursas bus paskelbtas.
„Kėlė abejonių didžiulė kaina, buvo sureaguota ir Viešųjų pirkimų tarnybos, neduoti leidimai, matėme ir tam tikrus veiksmus, atliktus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, dėl to įmonė, kiek žinau, skundė teismui dėl sustabdymo nugalėtojo paskelbimo, teismai pasisakė galutinai, tad bus skelbiamas naujas konkursas“, – trečiadienį sakė Vyriausybės vadovas.
S.Skvernelis tai pat užsiminė, kad „linkstama koreguoti šio pastato paskirtį“, bet nekonkretizavo kaip.
Ketvirtadienį premjeras susitikimo su meru nekomentavo.
Meras dar tikisi profsąjungų rūmų perėmimo
R.Šimašius sako su premjeru aptaręs ir savivaldybės planus buvusių Profsąjungų rūmų Vilniuje ant Tauro kalno vietoje įrengti koncertams ir renginiams skirtą erdvę.
Pasak jo, detaliajame plane numatyta, kad šis pastatas yra visuomeninės paskirties, tačiau jokių permainų siekiant pritaikyti erdves visuomenei, anot jo, per pastaruosius dešimtmečius neįvyko.
Pastatą valdo bendrovė „VIPC Vilnius“, jos kreditoriai – šios įmonės dabar jau vienintelė akcininkė „Donseta“ – gruodį iškėlė „VIPC Vilnius“ bankroto bylą. Būtent „Donseta“ pretenduoja ir į didžiausią įmonės turto dalį – 10,7 mln. eurų, visų kreditorių reikalavimai siekia 11,04 mln. eurų.
Bankroto administratorius, bendrovės „Valeksa“ vadovas Stasys Poškus nurodo, kad Registrų centro duomenimis, rūmų pastato vertė siekia 11 mln. eurų, jį svarstoma parduoti varžytinėse. Jis taip pat sako, kad planuoja kreiptis į teismą dėl žalos, kurią teigia patyrusi įmonė sostinės savivaldybei neišdavus leidimų įgyvendinti projektą – rūmus paversti moderniu daugiafunkciniu pastatu.
2015-aisiais sklypo naudojimo paskirtis pakeista iš visuomeninės į rekreacinę, sprendimą kritikavę Vilniaus konservatoriai tvirtino, kad tai leidžia teritorijoje statyti ir gyvenamuosius namus. Administracija tai neigė.
Meras sakė matantis įmonės piktnaudžiavimą procedūromis dar anksčiau siekiant čia pasistatyti gyvenamuosius namus ir bandant tam gauti savivaldybės leidimus.
„Tam savivaldybė pasipriešino ir tikrai nesutiks. Ir mokesčių inspekcija aktyviai dalyvavo procesuose, nes savininkai buvo skolingi kelis šimtus tūkstančių, mokesčių inspekcija kažkodėl aktyviai neišieškodavo tos sumos, tad ir bankroto procedūra, panašu, tada ir buvo paskelbta“, – teigė jis.
Meras jau anksčiau yra užsiminęs, kad pastatas gali būti ne tik išpirktas, bet ir perimtas visuomenės poreikiams, to jis neatmeta ir dabar.
„Jei mes turime sutarimą dėl šio objekto, o aš manau, kad turime ten turėti koncertų salę, tai tokiu atveju sutariame, kad ieškome galimybių, kaip tuos rūmus išpirkti ar visuomenės poreikiams paėmimo būdu gauti ir pastatyti ten puikią, Lietuvą reprezentuojančią koncertinę salę. Yra du variantai: susitariame ir nuperkame arba paimame visuomenės poreikiams“, – sakė R.Šimašius.