Sprendimas dėl sklypo skyrimo – negaliojantis
Užvaldęs 25 arus valstybinės žemės ir ant jos pasistatęs ne tik gyvenamąjį namą, bet ir gamybinius bendrovės pastatus, oficialiai įsiteisinti savo 20 metų naudojamą valstybės turtą V.Malinauskas suskubo tik šių metų pavasarį.
Tai padaryta po to, kai kilo skandalas dėl kito jam, kaip Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus įpėdiniui, skirto sklypo Druskininkų miesto Turistų gatvėje, kurį jis kartu su ten pastatytu prabangiu namu yra padovanojęs sūnui, Druskininkų merui, valdančiosios Socialdemokratų partijos vicepirmininkui Ričardui Malinauskui.
Valstybiniame archyve ir kituose šaltiniuose 15min.lt rasti dokumentai rodo, kad valstybinės žemės sklypas Grūto kaime ir dabartinėje sovietinių skulptūrų ekspozicijos „Grūto parkas“, bendrovės „Hesona“ gamybinių pastatų bei asmeninės gyvenamojo namo valdos teritorijoje, Viliumui Malinauskui Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų teritorinio skyriaus l.e.p. vedėjos Vitalijos Balčienės sprendimu buvo suformuotas ir patvirtintas, remiantis negaliojančiu tuometės Varėnos rajono valdybos potvarkiu.
Po kelis mėnesių trukusio žurnalistinio tyrimo galima konstatuoti, jog dauguma dokumentų, susijusių su valstybinės žemės sklypo skyrimu neatlygintinai V.Malinausko gyvenamojo namo statybai buvusiame Druskininkų miškų ūkio bityne, miško paskirties žemėje, yra dingę, tačiau archyvuose pavyko aptikti pakankamai duomenų, įrodančių, kaip apsukrus ir įtakingas verslininkas, pasinaudodamas savo tėvo, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus nuopelnais bei lojaliais žemėtvarkininkais, sugebėjo iš valstybės gauti asmeninės naudos.
Nekilnojamojo turto rinką išmanančių asmenų teigimu, dviejų V.Malinausko sklypų komercinė rinkos vertė šiandien gali siekti pusę milijono litų.
Kolchozo žargonas
„Koks tavo reikalas, mergužėle, kur aš kokį sklypą iš ko gavau? Koks tavo reikalas! Aš su, šitą, šūdžiais tokiais, kaip sakant, neprasidedu!“ , – tokia buvo V.Malinausko, Druskininkuose kartais vadinamo Grūto parko ponu, reakcija į klausimą, kaip atsitiko, kad valdiškos žemės sklypas Grūto kaime ponui Viliumui Druskininkų žemėtvarkininkų buvo įformintas remiantis negaliojančiu Varėnos rajono valdybos potvarkiu.
Koks tavo reikalas, mergužėle, kur aš kokį sklypą iš ko gavau? Koks tavo reikalas! Aš su, šitą, šūdžiais tokiais, kaip sakant, neprasidedu! , – tokia buvo V.Malinausko, Druskininkuose kartais vadinamo Grūto parko ponu, reakcija į klausimą
Toks Grūto parkosavininko elgesys nenustebino: visai neseniai Viliumas Malinauskas „nupezusiais idiotais“ viešai išvadino Druskininkų savivaldybės tarybos opozicijos narius, kai šie paklausė, ar Druskininkų tarybos narį Karolį Kaklį viešoje vietoje užpuolęs ir sumušęs Druskininkų verslininkas, sporto klubo „Aqua Gym“ bendrasavininkis Vitoldas Jankauskas yra jo nesantuokinis sūnus.
Įregistravo sklypą
2013 metų balandžio 9 dieną valstybės įmonė Registrų centras nuosavybės teise įregistravo V.Malinauskui priklausantį 0,2523 ha žemės sklypą, esantį Druskininkų savivaldybės Viečiūnų seniūnijos Grūto kaime, Parko gatvės 49 numeriu pažymėtu adresu.
Kaip informavo Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius, nuosavybės teisės į šį žemės plotą atsirado dar 1993 metais, Varėnos rajono valdybai 1993 metų balandžio 22 d. išleidus potvarkį dėl neatlygintino 0,25 ha valstybinės žemės sklypo skyrimo gyvenamojo namo statybai V.Malinauskui.
„Sklypo formavimas teisės aktų nustatyta tvarka buvo užbaigtas tik šiais metais Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu. Oficialiai nuosavybės teisės gali būti įregistruotos tik į Nekilnojamojo turto kadastre ir registre jau įrašytą sklypą, todėl aptariamo sklypo savininko teisių formalusis patvirtinimas tapo galimas tik šiemet balandį užbaigus sklypo formavimo procedūras“, – skelbia Registrų centro atsakymas.
Laukė dvidešimt metų
 |
| 15min.lt redakcijos archyvo nuotr./Viliumas Malinauskas |
Neįtikėtina, bet akivaizdu: universitetinius mokslus krimtęs, vadovavęs kolchozui, o atkūrus Nepriklausomybę tapęs sėkmingu verslininku, V.Malinauskas, tarsi kokia neraštinga Smetonos laikų Ratnyčios senolė, laukė dvidešimt metų, kad galėtų įsiteisinti žemės sklypo nuosavybę, nors turėjo visus tokios teisės dokumentus.
Žemės sklypo, kurį Lietuvos Respublika neatlygintinai jam skyrė. Sklypo, kuriame jis 1993 m. pasistatė milijoninės vertės daugiau nei tūkstančio kvadratinių metrų gyvenamąjį namą, kurį vėliau – jau 2000-aisiais, Registrų centras įregistravo kaip statinį ir nuosavybę. Čia jis 1998 metais pradėjo įrenginėti ir vėliau atidarė sovietinių skulptūrų ekspozicijų parką. Sklype, kuriame Registrų centras įregistravo dvi V.Malinausko įmones – UAB „Hesona“ ir VšĮ „Hesonos klubas“.
Negi visas šias investicijas Viliumas Malinauskas dvidešimt metų darė valdiškame sklype, rizikuodamas, kad atsiras pretendentas ir valstybė sklypą skirs kitam savininkui? Akivaizdu, bet neįtikėtina.
Negi visas šias investicijas Viliumas Malinauskas dvidešimt metų darė valdiškame sklype, rizikuodamas, kad atsiras pretendentas ir valstybė sklypą skirs kitam savininkui? Akivaizdu, bet neįtikėtina.
Juolab, kad, kaip galima spręsti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiųsto atsakymo, visus tuos dvidešimt metų Grūto šeimininkas sąžiningai mokėjo mokesčius Lietuvos valstybei už minėtą žemės sklypą.
Mokėjo mokesčius?
Tačiau ar tikrai mokėjo? Jei taip, tai kokius – žemės (jei tai būtų jo nuosavybė) ar žemės nuomos mokestį?
Kas ir kokius mokesčius mokėjo valstybei (žemės, žemės nuomos) už valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2635-4354, esantį Parko 49, Grūto kaime nuo 1993-iųjų balandžio 22 d. iki 2013 m. balandžio 9-osios, kai šis valstybinės žemės sklypas buvo įregistruotas kaip privati nuosavybe? To paklausėme Valstybinės mokesčių inspekcijos.
„Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, informacija apie mokesčių mokėtojus fizinius asmenis, gali būti atskleista tik gavus raštišką asmens prašymą (sutikimą) dėl informacijos paskleidimo tretiesiems asmenims. Visą informaciją apie žemės sklypų įregistravimą teikia Valstybės įmonė Registrų centras“, – tokį atsakymą atsiuntė Valstybinės mokesčių inspekcijos Alytaus skyriaus Mokestinių prievolių skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilija Vasiliauskienė.
Nacionalinė žemės tarnyba, paprašyta pateikti dokumentus, informacijos apie žemės nuomos sutartį tarp V.Malinausko ir Lietuvos Respublikos, kaip žemės valstybinės savininkės, neturi. Minėtas sklypas nuosavybės teise įregistruotas tik 2013 metų balandį. Kokiu pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija dvidešimt metų ėmė mokestį (jei ėmė) iš V.Malinausko?
Pateikė negaliojantį dokumentą
Kaip rodo Nacionalinės žemės tarnybos atstovo spaudai Lukrecijaus Tubio atsiųsti dokumentai, 2013 metų vasario 20 dieną Viliumas Malinauskas Druskininkų žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą patvirtinti jam suformuotą žemės sklypą bei priedą – 1993 metų balandžio 22 dienos Varėnos rajono valdybos potvarkio Nr. 287-v kopiją, patvirtintą Alytaus apskrities archyvo direktorės Zenės Bernotavičienės.
2013 metų balandžio 9 dieną valstybės įmonė Registrų centras įregistruoja šį nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise piliečiui Viliumui Malinauskui.
Remdamasi šia potvarkio kopija, V.Malinausko prašymu ir 2000-ųjų metų rugpjūčio 7 dieną Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 38-957, patvirtinusiu Grūto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėja Vitalija Balčienė 2013 metų balandžio 3 dieną priima sprendimą Nr. 50SK-(14.50.98.)-94, kuriuo suformuoja žemės sklypą Viliumui Malinauskui ir patvirtina šio žemės sklypo kadastrinius duomenis.
2013 metų balandžio 9 dieną valstybės įmonė Registrų centras įregistruoja šį nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise piliečiui Viliumui Malinauskui.
Kaip matyti iš 1993 metų balandžio 22 dienos Varėnos rajono valdybos potvarkio Nr. 287-v, sklypas V.Malinauskui skirtas buvusio savininko Juozo Akstino žemėje.
Nekilnojamojo turto rinkos ekspertų teigimu, minėtas sklypas šiandien galėtų būti vertas 150-200 tūkst. litų. Valstybė, Druskininkų žemėtvarkininkų ir Registrų centro pareigūnų asmenyje, jį įvertina tik 409 litais, o vidutinę rinkos kainą nustato 30 200 litų.
Tačiau Varėnos rajono valdybos potvarkis, kurį V.Malinauskas pateikė Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjai V.Balčienei, yra jau dvidešimt metų kaip negaliojantis. Jis buvo sustabdytas vos priimtas, kitu – 1993 metų gegužės 6 dienos potvarkiu Nr. 321-v, – kurį pasirašė tuometis Varėnos rajono valdytojas J.Kalanta. Varėnos rajono valdytojas tai padarė iškart po to, kai Druskininkų miškų urėdija pareiškė pretenzijas dėl 1993 metų balandžio 22 dienos rajono valdybos potvarkiu Nr. 287-v, skirto V.Malinauskui.
„1. <...>Šio potvarkio veikimą sustabdyti iki bus išsiaiškintos visos aplinkybės. 2. Įpareigoti žemėtvarkos tarnybos vadovę O.Savickienę, rajono architektą A.Kašėtą, Ratnyčios apylinkės žemėtvarkos tarnybos vadovą A.Svirską iki š.m. (1993 m. – aut. past.) gegužės 15 d. peržiūrėti pateiktas urėdijos pretenzijas ir išvadas pateikti rajono valdybai“, – rašoma Varėnos rajono valdytojo J.Kalantos pasirašytame Varėnos rajono valdybos potvarkyje Nr. 321-v.
Šį potvarkį, kaip ir kitus tuometės Varėnos rajono valdybos ir Varėnos rajono tarybos sprendimų, potvarkių ir jų ruošimo dokumentų, stenogramų dokumentus 15min.lt žurnalistė rado Alytaus apskrities archyve.
Jų kopijos 15min.lt redakcijai oficialiai atsiųstos šio archyvo vyr. specialistės Ievos Dumšytės–Bubelienės.
Beje, mūsų Baudžiamasis kodeksas numato, kad netikro (suklastoto) dokumento panaudojimas, siekiant ar gaunant iš to asmeninės naudos, tai padariusiam asmeniui užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Užsigeidė bityno žemės
Neatlygintinai iš valstybės gauti sklypą gyvenamojo namo statybai V.Malinauskas panoro 1993 metais. Archyvui perduotuose dokumentuose neliko Varėnos rajono valdybos potvarkyje, kuriuos skirtas iš valstybės neatlygintinai žemės sklypas gyvenamojo namo statybai Viliumui Malinauskui, nurodytų potvarkio sprendinių – 1993 metų balandžio 8 dienos teismo (?) sprendimo, pretendentų susitarimo, Anelės Akstinienės sutikimo, patvirtinto notariškai, bei kitų dokumentų.
Nėra net paties V.Malinausko prašymo gauti iš valstybės neatlygintinai žemės sklypą. Taip pat nėra ir dokumentų, įrodančių, kad Viliumas Malinauskas tokią teisę – gauti valdiškos žemės gabalą, turėjo.
Kaip tada toks Varėnos rajono valdybos potvarkis galėjo išvis atsirasti?
Žemės V.Malinauskas panoro konkrečioje vietoje – tuometės Druskininkų urėdijos teritorijoje, miškų ūkio bityne, kurio bitininku 1986 -1987 metais pats V.Malinauskas ir dirbo.
Kai žurnalistė surado šią moterį, O.Savickienė neslėpė, kad ji, net ir po dvidešimties metų, bijo kalbėti apie aną politikų sprendimą ir jo aplinkybes. Moteris sako, johg tuomet ji jautė didžiulį spaudimą „užsimerkti“ į valstybinės žemės dalijimą, gudriai ieškant, kaip apeiti galiojančius įstatymus ir teisės aktus
Šalia šio sklypo žemės nuosavybę jau turėjo V.Malinausko sūnus Ričardas. Šalia buvo ir V.Malinausko bendrovės „Madma“ žemės sklypas.
Užprotestavo miškininkai
Kaip prisimena tuomet Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui vadovavusi O.Savickienė, teisę gauti valstybinės žemės sklypą V.Malinauskas tuomet grindė savo tėvo, 1-ojo Gedimino pulko puskarininkio, dviejų Vyties kryžiaus kavalieriaus Jurgio Malinausko teisių paveldėtojo statusu.
Kai žurnalistė surado šią moterį, O.Savickienė neslėpė, kad ji, net ir po dvidešimties metų, bijo kalbėti apie aną politikų sprendimą ir jo aplinkybes. Moteris sako, johg tuomet ji jautė didžiulį spaudimą „užsimerkti“ į valstybinės žemės dalijimą, gudriai ieškant, kaip apeiti galiojančius įstatymus ir teisės aktus: „Jūs gal nesuvokiate, kokį širšių lizdą ėmėtės draskyti?“
Alytaus apskrities archyve pavyko rasti įdomių dokumentų, iš kurių galima spręsti, kokios aistros virė svarstant sklypo V.Malinauskui skyrimą, ir vėliau, priimant kitą potvarkį, sustabdžiusį tokio sklypo skyrimo teisėtumą.
Vienas iš tuometės Varėnos rajono valdybos narių, miškininkas Adomavičius, kaip matyti iš posėdžių stenogramų, griežtai prieštaravo, kad toks sklypas gyvenamojo namo statybai būtų skirtas miško paskirties žemėje. Priėmus sprendimą, Druskininkų urėdija šias pretenzijas išsakė raštu.
Šiandien archyvuose tokių oficialių susirašinėjimo dokumentų jau nėra. Jie apdairiai dingę iš Varėnos rajono savivaldybės, miškininkų ir žemėtvarkininkų archyvų.
Tačiau yra oficialūs archyviniai dokumentai apie tai, kad tuometė Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja O.Savickienė yra įpareigojama „važiuoti į Miškų ministeriją ir išsiaiškinus suderinti“.
Panaikintas sprendimas neįteisintas
Kuo baigėsi tokia išvyka ir kokie buvo sprendimai? O.Savickienė sako neprisimenanti, bet į ministeriją važiavęs, jei važiavęs, kažkas kitas, ne ji: „Greičiausiai paskui jie priėmė kažkokį sprendimą, jei tą sklypą V.Malinauskas naudoja šitiek metų?“
Varėnos rajono valdybos 1993 metų gegužės 6-osios potvarkis Nr. 321-v, panaikinęs 1993 metų balandžio 22 dienos potvarkį Nr. 287-v, kuriuo buvo skirtas sklypas V.Malinauskui – vienintelis galiojantis teisės aktas, apibrėžiantis minėto valstybinės žemės sklypo naudojimo statusą.
15min.lt žurnalistė ir Alytaus apskrities archyvo darbuotojos sąžiningai keletą kartų peržiūrėjo visą Varėnos rajono valdybos, Varėnos rajono tarybos archyvams perduotą, sunumeruotą ir reikiamai įformintą medžiagą – potvarkius, sprendimus, posėdžių protokolus, stenogramas, net pridėtus teisės aktų rengimo juodraščius, tačiau gausioje šūsnyje į bylas susegtų dokumentų taip ir nerado nė vieno, kuris patvirtinų V.Malinausko teisę teisėtai naudotis valstybinės žemės sklypu asmeninės nuosavybės teise.
Varėnos rajono valdybos 1993 metų gegužės 6-osios potvarkis Nr. 321-v, panaikinęs 1993 metų balandžio 22 dienos potvarkį Nr. 287-v, kuriuo buvo skirtas sklypas V.Malinauskui – vienintelis galiojantis teisės aktas, apibrėžiantis minėto valstybinės žemės sklypo naudojimo statusą.
Jeigu buvo, yra ar po šio straipsnio „atsiras“ kokių naujų dokumentų, tai jau turėtų būti ne žurnalistinio, o teisėsaugos tyrimo objektas.
Ko „nepamatė“ žemėtvarkininkai?
Ar Nacionalinės žemės tarnybai ir ypač šios tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjai V.Balčienei nebuvo žinoma apie 1993 metų gegužės 6 dienos tebegaliojantį Varėnos rajono valdybos potvarkį Nr. 321-v, kai ji priėmė sprendimą suformuoti ir įteisinti valstybinės žemės sklypą V.Malinauskui pastarojo nuosavybės teise?
15min.lt žurnalistė yra išsiuntusi oficialią užklausą Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau atsakymo kol kas negavome.
Žemėtvarkininkams neturėtų būti sunku rasti dokumentus, įrodančius, kad jiems buvo tinkamai pranešta apie minėtą potvarkį ir jo priėmimą. Alytaus apskrities archyve pavyko rasti minėto posėdžio protokolą, kuriame parašyta, kad informacija apie šį sprendimą yra išsiųsta ne tik V.Malinauskui, bet ir tuomečiam Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus Ratnyčios apylinkės žemėtvarkos tarnybos vadovui Algirdui Svirskui.
A.Svirskas jau seniai dirba V.Malinausko sūnaus Ričardo vadovaujamos Druskininkų savivaldybės Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėju. Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėja, socialdemokratė V.Balčienė – ilgametė Seimo ir savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkė, į šias pareigas kaskart deleguojama Socialdemokratų partijos.
Kodėl prireikė dvidešimties metų?
Kodėl V.Malinauskui prireikė laukti dvidešimt metų, kad įteisintų abejotinomis aplinkybėmis priimtą ir vėliau atšauktą Varėnos rajono politikų sprendimą? Laukta, kad per tiek metų neliks ne tik dokumentų, bet ir liudininkų, galinčių prisiminti, kaip jie buvo priimti? O gal tik laukta, kada bus galima nuosavybės įteisinimą grįsti „įgyjamosios senaties“ terminu?
Tuose pačiuose archyvo dokumentuose žurnalistė rado ir informaciją apie tai, jog skandalingąjį sklypo skyrimo potvarkį pasirašęs tuometis Varėnos rajono valdytojo pavaduotojas Z.Vaičaitis, praėjus vos trims mėnesiams po potvarkio pasirašymo, 1993 metų liepos 25 dieną, staiga mirė Gardine, komandiruotės metu.
Kodėl V.Malinauskui prireikė laukti dvidešimt metų, kad įteisintų abejotinomis aplinkybėmis priimtą ir vėliau atšauktą Varėnos rajono politikų sprendimą? Laukta, kad per tiek metų neliks ne tik dokumentų, bet ir liudininkų, galinčių prisiminti, kaip jie buvo priimti?
O gal žemės reikalais Grūte V.Malinauskas susirūpino po to, kai kilo skandalas dėl kito jam, kaip Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus įpėdiniui neatlygintinai iš valstybės skirto žemės sklypo Druskininkuose, kurį jis yra padovanojęs savo sūnui Ričardui?
Šis 9 arų valstybinės žemės sklypas V.Malinauskui prestižinėje kurorto vietoje buvo skirtas 2002 metų birželio 25 dienos Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu. Druskininkų savivaldybės tarybai tuo metu jau vadovavo Ričardas Malinauskas, kuris, svarstant klausimą dėl sklypo skyrimo tėvui nusišalino nuo svarstymo ir priėmimo. Sprendimą pasirašė posėdžiui pirmininkavusi buvusi R.Malinausko pavaduotoja, dabartinė Seimo narė Kristina Miškinienė.
Skandalas – ir dėl sklypo Druskininkuose
2013 metų vasarį portalas 15min.lt paskelbė skandalingą informaciją apie tai, kad dar 2012 metų lapkričio 30 dieną Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Liudmilos Borisovos priimtu nutarimu Nr. P-5305 konstatuota, jog šalia Druskininkų savivaldybės merui R.Malinauskui priklausančio Turistų gatvės Nr.11 , Druskininkuose, pažymėto gyvenamojo namo namų valdos sklypo yra neaiškiomis aplinkybėmis aptvertas 25 arų ploto valstybinės žemės sklypas.
Keletą mėnesių niekas nesiėmė nei griauti galimai nelegalios tvoros, nei ieškoti jos savininkų. Neskubėta nukelti ir valstybinėje žemėje prie mero namų pastatytos pavėsinės, šuns voljero bei šašlykinės.
„2012-11-06 Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius patikrino faktinius duomenis vietoje ir nustatė, kad laisvoje valstybinėje žemėje pastatyta vielos tvora šalia žemės sklypo (toliau – Sklypas) Turistų g. 11, Druskininkuose, ir žemės sklype Turistų g. 13, Druskininkuose.
Patikrinime dalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas V.Balčienė bei žemės sklypo savininkas R.Malinauskas, kuris pateikė paaiškinimą, jog tvora toje teritorijoje stovėjo nuo 1976 metų.
„Šios tvoros statytojas nenustatytas. <...> apie minėtą tvorą ir apie į vakarus nuo Sklypo laisvoje valstybinėje žemėje ant šaligatvio plytelių stovinčius pavėsinę ir voljerą bei metalinę šašlykinę, kurie <....> nėra statiniai ir priskirtini kilnojamiesiems daiktams, pranešta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui“, – teigiama prokurorės L.Borisovos nutarime, kuris permnai gruodžio 5 d. persiųstas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Po kilusio skandalo mero R.Malinausko pavaldinė, savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė išsiuntė merui oficialų raštą, kuriuo kategoriškai uždraudė griauti tvorą, nes tai nėra mero nuosavybė, ir ėmėsi veiksmų pripažinti statinį bešeimininkiu bei perimti Druskininkų savivaldybės žinion.
Tuo pat metu buvo pareikšta, kad aptvertoje valstybinėje žemėje Druskininkų savivaldybė ketina įrengti poilsio zoną miestelėnams, ir net pradėjo sodinti už tvoros pušis – paties mero kiemo prieigose.
Tačiau labai greitai Druskininkų valdžia persigalvojo ir aptvertoje valstybinėje žemėje griebėsi formuoti žemės sklypus gyvenamiesiems namams, kuriuos skirs pretendentams, turintiems teisę gauti valstybinę žemę neatlygintinai asmeninės nuosavybės teise.
Rugpjūčio 22 dieną Druskininkų savivaldybėje vyko šio detaliojo plano viešas svarstymas su visuomene. Tikėtina, kad netrukus suprojektuoti du sklypai sulauks naujųjų savininkų. Galimas dalykas, kad kuris nors iš jų gal bus ir koks Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus įpėdinis.
 |
| V.Malinausko nuosavybė kilo ant valstybinės žemės? |
