Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros bendrovių surinkti duomenys dėl metodikos šiek tiek skiriasi, tačiau rodo vieną – šių metų liepą būsto parduota gerokai mažiau nei pernai.
„Realco“ duomenimis, šių metų liepos mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 79 būstai, iš kurių 32 ekonominiame ir 47 vidutiniame segmente. Palyginti su praėjusių metų liepos mėnesiu, kai fiksuoti 565 būstų pardavimai, šiemet per tą patį laikotarpį parduota 86 proc. mažiau būstų, rašoma „Realco“ pranešime spaudai.
„Hanner“ analitikų duomenimis, liepos mėnesį pirminėje Vilniaus NT rinkoje buvo parduoti 67 butai, kurių bendra vertė siekia 11 mln. eurų. Tai 85 proc. mažiau parduotų butų nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais, kai buvo fiksuoti 458 butų sandoriai. Atitinkamai 2020 metų liepą buvo parduoti 346 butai.
„Inreal“ duomenimis, liepą Vilniuje parduoti 64 būstai (89 nauji susitarimai, 25 atšaukimai) ir tai tris kartus prastesnis rezultatas nei prieš mėnesį (185 pardavimai, 214 susitarimų, 29 atšaukimai), daugiau nei aštuonis kartus prastesnis nei prieš metus (550, 565, 15) ir prasčiausias rezultatas per dešimtmetį. Pagrindinės priežastys – smarkiai pakilusios būsto kainos ir pastatyto būsto trūkumas.
„Įpirkti būstą šiandien tapo tikru iššūkiu, o tie, kas vis dar gali tai padaryti – neskuba, nes didžioji dalis parduodamo būsto – dar tik ankstyvoje statybos stadijoje. Liepą fiksuotas neįprastai aukštas nutrauktų sandorių skaičius, kuris yra ypač ryškus skaičiuojant santykiniais dydžiais, t.y. vienam nutraukimui tenka tik kiek daugiau nei 3 nauji susitarimai. Palyginimui, prieš mėnesį vienas nutraukimas teko 7 sandoriams, prieš metus – 38“, – teigia „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Anot jo, jeigu pandemijos pradžioje dėl ypač didelio neapibrėžtumo preliminarias sutartis buvo linkę nutraukti pirkėjai, tai šiandien iniciatoriai – nekilnojamojo turto pardavėjai. Ankstyvose stadijose pradėję pardavimus, neturėdami galimybės įvertinti plėtros išlaidų didėjimo rizikos šiandien jie susiduria su dilema, kokią dalį nuostolių prisiimti sau, o kokią dalį kaštų perkelti pirkėjui. Didėjantys nutrauktų sandorių skaičiai rodo, kad pasiūlytos sąlygos priimtinos ne visiems pirkėjams.
„Hanner“ teigia, kad liepos mėnesį Vilniaus rinkai buvo pasiūlyti 364 butai. Trečią mėnesį iš eilės būstų pasiūla Vilniaus NT rinkoje augo ir šiuo metu siekia 3118 butus.
Kainos auga toliau
„Hanner“ analitikai skaičiuoja, kad vidutinė laisvų butų 1 kv. m. kaina Vilniuje liepos pabaigoje siekė 3122 eurų. Lyginant su praėjusiu mėnesiu ji ūgtelėjo 3,7 procento. Nuo praėjusių metų liepos būstų kainos augo 33 procentais.
„Nors pirkėjų vidurvasarį ir nėra daug, kainų pokyčių pirminėje sostinės NT rinkoje kol kas nematyti. Vidutinė pirminės rinkos būsto kaina yra aukščiausia per visą istoriją ir siekia 3000 eurų už kv. metrą – tai 3 proc. daugiau nei birželį, kai vidutinė vieno kvadratinio metro kaina buvo 2905 eurų“, – komentuoja „Realco“ finansų direktorius Lukas Cicėnas.
Pasak jo, sulėtėjus pardavimams, keičiasi rinkoje esančių būstų pasiūla. Šiuo metu pirkėjai gali rinktis iš beveik 3200 būstų pirminėje rinkoje, kas yra maždaug 200 būstų daugiau nei prieš mėnesį. Iš jų pusę, arba 52 proc., sudaro ekonominio segmento būstai, 40 proc. – vidutinio ir vos 8 proc. – prestižinio.
„Sulėtėję pardavimai ir po truputį pilnėjantis būstų sandėlis ryškiausiai matomi ekonominiame bei vidutiniame segmente. Tuo tarpu prestižinio būsto ieškantys pirkėjai ir toliau turi labai ribotas galimybes rinktis“, – atkreipia dėmesį L.Cicėnas.
„Hanner“ duomenimis, rugpjūčio pradžioje didžiausia pasiūla yra ekonominiame segmente – 1162 butai, kurių kaina iki 2900 Eur/kv. m, o mažiausia – prestižiniame segmente su 947 butais, kurių kainos viršija 3500 Eur/kv. m.
Vidutiniame segmente pirkėjams siūlomi 1009 butai, kurių kainos siekia nuo 2900 Eur/kv. m. iki 3500 Eur/kv. m.
Vystytojų akiratyje gali atsidurti butų nuoma
Iš šiuo metu rinkoje siūlomų būstų net 57 proc., arba 1793 vienetai, yra nepradėti statyti arba pačioje statybų pradžios stadijoje. Galima įžvelgti, kad NT vystytojai, pradėję naują projektą, pirmiausia testuoja būsto pardavimų kainas – skaičiuoja, ar vystomas projektas bus finansiškai naudingas atsižvelgiant į išaugusius statybų kaštus.
„Nesulaukę didelio susidomėjimo plėtojamu projektu vystytojai gali priimti sprendimą plėtros planus atidėti geresniems laikams. Jei tokių atvejų daugėtų, tai reikštų, kad būsto sostinėje pasiūla vėl ims trauktis“, – sako L.Cicėnas.
Pardavimams nedidėjant ilgesnį laiką, anot jo, vystytojai turėtų pradėti dairytis alternatyvų. Viena iš jų – baigtuose statyti projektuose turimus neparduotus butus nuomoti.
Būsto nuomos kainos išaugo penktadaliu
Tuo tarpu būsto nuomos kainos Vilniaus mieste per pastaruosius metus taip pat išaugo gana stipriai – daugiau nei penktadaliu.
„Tai reiškia, kad iš nuomos veiklos galima tikėtis nemažos finansinės grąžos. Juolab, kad išnuomotas turtas yra likvidus. Be to, rinkoje atsiranda vis daugiau institucinių pirkėjų, kurie siekia įsigyti tiek didelį kiekį butų ir nuomoti juos patys, tiek jau išnuomotą, pinigų srautą generuojantį portfelį“, – įžvalgomis dalijasi „Realco“ finansų direktorius.
NT vystytojai tampa lankstesni
L.Cicėnas atkreipia dėmesį, kad, nepaisant viešumoje susiformavusio fono, naujo būsto ieškantiems pirkėjams šis laikotarpis yra gana patrauklus, mat NT rinkos pusiausvyra ima krypti jų naudai. Ilgą laiką situacijos šeimininkais buvę pardavėjai turėtų tapti labiau sukalbami, kas reiškia galimybę išsiderėti papildomų naudų, ko anksčiau pirkėjams nepavykdavo padaryti.
Kaune situacija geresnė
Situacija Kaune yra kiek geresnė nei sostinėje, rinkos aktyvumo mažėjimas – nuosaikesnis, teigiama „Inreal“ pranešime spaudai. Per mėnesį parduoti 45 būstai (52 nauji susitarimai, 7 nutraukimai). Tai – beveik 40 proc. mažiau nei prieš mėnesį (72 pardavimai, 77 nauji sutarimai, 5 atšaukimai) ar prieš metus (73, 74, 1).
„Toks skirtumas tarp Kauno ir Vilniaus pernelyg nestebina. Nors kainų augimas Kaune atskiruose segmentuose buvo net didesnis nei Vilniuje, tačiau tam nemažai įtakos turėjo ir ženklūs pokyčiai projektų lokacijoje bei sprendiniuose. Nors statybos reikalavimų pokyčiai yra vienodi visoje Lietuvoje, tačiau posakis „moki daugiau – gauni daugiau“ šiuo laikotarpiu buvo tinkamesnis Kaunui“, – teigia T.S.Kvainickas.
„Vertinant vidutinius atlyginimų bei ekonominės klasės būsto kainų skirtumus tarp Vilniaus ir Kauno, akivaizdu, kad kauniečiai gali įsigyti bene trečdaliu didesnį būstą nei Vilniaus gyventojai“, – priduria „Inreal“ analitikas. Pasiūlos kiekis Kaune per mėnesį padidėjo 3 proc., nuo 1313 iki 1349 ir iš esmės yra toks, kaip ir prieš metus, kuomet pasiūloje buvo 1355 būstai.
Kainos Kaune per mėnesį beveik nesikeitė. Ekonominės klasės būstas kainuoja vidutiniškai 1721 Eur/kv.m (prieš mėnesį – 1722), vidutinės klasės – 2548 Eur/kv.m (2521), prestižinės klasės – 3423 Eur/kv.m (3423), loftai – 2060 Eur/kv.m (2060). Kotedžai – 1641 Eur/kv.m (1660).
Klaipėdos pirminė būsto rinka ir toliau kovoja su sąstingiu. Per mėnesį parduoti vos 9 būstai (10 naujų susitarimų, 1 atšaukimas). Tai – dvigubai mažiau nei prieš mėnesį (23 susitarimai, atšaukimai nefiksuoti) ir beveik dvigubai mažiau nei prieš metus (16, 17, 1). Be Vilniaus ir Kauno rinkoms įtaką darančių veiksnių, Klaipėdą taip pat veikia ir prastesni demografiniai rodikliai, kurie apriboja naujo būsto paklausą.
