Matydamas visuomenės poreikį Registrų centras pristato išsamią per tris šių metų ketvirčius registruose sukauptų duomenų analizę – aktualiausius NT sandorių duomenis, gyventojų pasiryžimą investuoti į būstą, verslo aplinkos tendencijas, gyventojų skaičiaus pokyčius. Jau tradicija tampančių Vilniuje vykusių duomenų pusryčių metu naujausius duomenis ir tendencijas pristatė Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.
„Šiandien jau matome beužsipildantį NT rinkos paveikslą, kurį tapydami kiekvieną mėnesį naudojome tai šiltesnes, tai šaltesnes spalvas. Kol kas dar galutinio vaizdo neturime, tačiau kontūrai jau pakankamai ryškūs. Metų pradžia būsto rinkoje pasižymėjo seniai nematytu aktyvumu, tačiau metų viduryje augimo kreivė pakrypo žemyn. Vis dėlto, kaip parodė vėlesni mėnesiai, tai tebuvo laikinas suklupimas, po kurio būsto rinka sugrįžo į tvaraus augimo vėžes“, – apibendrindamas NT sandorių rinkos duomenis kalba Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.
Visoje Lietuvoje šiemet per tris ketvirčius pirkimo-pardavimo sandoriais perleista beveik 98 tūkst. NT objektų, arba 7 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį-rugsėjį (91,7 tūkst.). Daugiau kaip pusę visų perleistų NT objektų sudarė žemės sklypai – šiemet savininkus pakeitė viso 48,4 tūkst. sklypų, arba 7 proc. daugiau nei pernai per devynis mėnesius (45,1 tūkst. sklypų).
Šių metų vasarą stebėti rekordiniai skaičiai butų sandorių rinkos kilstelėjo ir bendras visų metų tendencijas. Visoje šalyje šiemet savininkus jau pakeitė 26,5 tūkst. butų – 4,5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu metu (25,3 tūkst.). Vien per rugsėjį parduota beveik 3,1 tūkst. butų – 3 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjį, tačiau 2 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.
Bendros šalies butų sandorių tendencijos atsispindėjo ir šalies didmiesčiuose. Vilniuje, preliminariais duomenimis, per tris ketvirčius parduota beveik 8,8 tūkst. butų – 6 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, Kaune – 3,8 tūkst. (taip pat 6 proc. daugiau), Klaipėdoje – 2,4 tūkst. (9 proc. daugiau), Šiauliuose – 1,2 tūkst. (14 proc. daugiau), Panevėžyje – beveik 950 (13 proc. daugiau).
„Toliau neblėsta gyventojų noras investuoti į būstą – visoje Lietuvoje kas penktas įsigytas butas galėtų būti priskiriamas investiciniam, t.y. tokiam, kurį įsigyja gyvenimui būstą jau turintys pirkėjai ir vėliau šį įsigytą būstą, tikėtina, išnuomoja. Nieko nuostabaus, kad pagal įsigytų investicinių butų kiekį pirmauja Vilnius, tačiau nedaug nuo sostinės atsilieka ir Kaunas, kur investicijai šiemet buvo įsigytas beveik kas ketvirtas butas“, – pastebi P.Rudzkis.
Šiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota beveik 8,9 tūkst. individualių gyvenamųjų namų – 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (8 tūkst.), o vien tik rugsėjį – 1,2 tūkst. (pernai rugsėjį – 940, šių metų rugpjūtį – 1,1 tūkst.).
Juridinių asmenų registrą šiemet toliau aktyviai pildė nauji juridiniai asmenys – viso įvairių formų juridinių asmenų įsteigta beveik 10 tūkst., arba 11 proc. daugiau nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Lietuvoje toliau sparčiai daugėja naujų mažųjų bendrijų – viso įsteigta 3,7 tūkst. – net 28 proc. daugiau nei pernai per tris ketvirčius, taip pat daugėjo naujai steigiamų viešųjų įstaigų, asociacijų bei kitų formų juridinių asmenų.
Naujausiais Gyventojų registro duomenimis, savo gyvenamąją vietą vienoje iš šalies savivaldybių spalio 1 dieną buvo deklaravę beveik 3,03 mln. žmonių.
„Nors metų pradžioje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius mažėjo, per paskutinius tris mėnesius jis išaugo. Didžiausios teigiamos tendencijos fiksuotos trijų didžiųjų šalies miestų ir jų rajonų savivaldybėse, taip pat gyventojų daugėja ir Šiauliuose, Palangoje, Elektrėnuose, Neringoje bei Trakų rajone“, – apibendrina Registrų centro duomenų analitikas P.Rudzkis.
Registrų centras yra pirminis duomenų šaltinis, galintis pateikti objektyvią ir aktualią informaciją apie šalies NT tendencijas, verslo aplinką. Tiriant Lietuvos NT rinkos aktyvumą, apibendrinami NT sandorių duomenys, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami – valstybinės žemės pirkimo sandoriai.
Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).
