Įtaka tokiam NT rinkos lėtėjimui turi ženkliai išaugusios pirmojo būtinumo prekių kainos, staigus nekilnojamojo turto kainų augimas, taip pat geopolitinis neapibrėžtumas dėl Ukrainoje vykstančio karo, teigia NT sandorių dinamiką analizuojančio Registrų centro analitikai.
„Nekilnojamojo turto rinka toliau lėtėja – pauzę NT rinkoje išlaiko geopolitinė situacija, neigiami ekonominiai lūkesčiai ir neapibrėžtumas bei drastiškai pakilę tiek naujos, tiek senesnės statybos butų, gyvenamųjų namų ir kito nekilnojamojo turto kainos. Tai lemia netgi apie pirmąjį būstą svarstančių asmenų susilaikymą nuo nekilnojamojo turto pirkimo.
Pastebėtina, kad šalyje infliacija perkopė 20 proc. ir pastaraisiais mėnesiais padidėjo gyventojų būtinosios išlaidos dėl išaugusių elektros ir energetinių išteklių kainų, taip pat kitų būtinųjų prekių ir paslaugų kainų“, – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Šių metų sausį–liepą Lietuvoje iš viso įregistruota 77,5 tūkst. NT pirkimo–pardavimo sandorių. Tai 17 proc. mažiau nei 2021 m. sausio - liepos laikotarpiu, kai buvo įregistruota 93,6 tūkst. sandorių. Vien tik šių metų liepą įregistruota 11 tūkst. sandorių – ketvirtadaliu mažiau nei pernai metų liepą (14,9 tūkst.) bei 10 proc. mažiau nei šių metų birželį (12 tūkst).
Per 2022-uosius metus šalyje parduota 20,2 tūkst. butų. Tai yra 12 proc. mažiau palyginus su analogišku laikotarpiu pernai (2021 m. sausį–liepą parduota 23 tūkst. butų). Vien per šių metų liepą įregistruota beveik 3 tūkst. butų pirkimo-pardavimo sandorių arba 17 proc. mažiau nei pernai liepą bei 4 proc. mažiau nei šių metų birželį.
Mažėjantys butų pardavimo rodikliai matomi ir didmiesčiuose – Vilniuje šiemet įregistruota 7,1 tūkst. butų pardavimų arba 15 proc. mažiau nei prieš metus. Kaune 2022 m. butų sandorių skaičius siekė 2,6 tūkst. , t.y.– 18 proc. mažiau nei pernai, o Klaipėdoje įregistruota 1,7 tūkst. – beveik penktadaliu mažiau nei pernai.
„Panašios butų rinkos tendencijos matomos ir mažesnėse savivaldybėse. Vis dėlto, eliminuojant penkias didžiausias šalies savivaldybes, šių metų sausį–liepą, palyginus su analogišku laikotarpiu pernai, nuosmukis yra švelnesnis ir siekia apie 5 procentus. Du trečdaliai savivaldybių šiemet rodo mažėjančius butų pirkimo – pardavimo rezultatus, o likusio trečdalio savivaldybių rezultatai nesikeitė ar net pagerėjo“, – komentuoja P.Rudzkis.
Per pastaruosius 7 mėnesius Lietuvoje taip pat įregistruota 7,8 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – tai beveik 14 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais (9,1 tūkst.). Vien per šią liepą
parduota 1,2 tūkst. gyvenamųjų namų – ketvirtadaliu mažiau nei 2021-ųjų liepą bei 5 proc. mažiau nei šių metų birželį.
Visoje šalyje nuo metų pradžios taip pat įregistruota 37,6 tūkst. žemės sklypų pardavimų – tai penktadaliu mažiau nei pernai (47,2 tūkst.). Vien per liepos mėnesį įregistruota 5,1 tūkst. žemės sklypų pirkimo pardavimo sandorių – iš jų 2,7 tūkst. sudaro ūkio (žemės, miškų, vandens ūkio ir konservacinės) paskirties žemės sklypai, likę 2,4 tūkst. – kitos paskirties žemės sklypai. Tai beveik trečdaliu mažiau nei pernai liepą bei 13 proc. nei 2022 m. birželį.