„Pirmasis šių metų pusmetis pagal įregistruotų NT sandorių skaičių yra kuklesnis nei praėjusiais metais ir tam yra objektyvios priežastys: neapibrėžtumas tarptautinėje erdvėje ir pokyčiais šalies ekonomikoje. Visa tai lemia atsargesnį vartojimą ir galimai sulaiko dalį pirkėjų nuo investicijų į nekilnojamąjį turtą. Be to, nereikėtų pamiršti, kad praėję metai pagal NT sandorių skaičių buvo rekordiniai ir būtų sunku tikėtis, jog tokie rezultatai bus pakartoti ir šiemet“, – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje iš viso įregistruota 66,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 15 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį-birželį (78,7 tūkst.). Vien tik šių metų birželį įregistruota 12,2 tūkst. NT sandorių, arba 19 proc. mažiau nei 2021 metų birželį (15 tūkst.), bet 10 proc. daugiau nei šių metų gegužę (11,1 tūkst.)
Šiemet visoje šalyje įregistruota 17,3 tūkst. butų pardavimų – 11 proc. mažiau nei 2021 metų sausį-birželį (19,5 tūkst.), o vien tik per šių metų birželio mėnesį – 3,1 tūkst., arba 12 proc. mažiau nei 2021 metų birželį, bet 7 proc. daugiau nei šių metų gegužę.
Vilniuje šiemet buvo įregistruota 6,2 tūkst. butų pardavimų, arba 14 proc. mažiau nei prieš metus. Kaune butų sandorių skaičius per metus sumažėjo 18 proc. iki 2,2 tūkst., o Klaipėdoje fiksuotas taip pat 18 proc. butų sandorių sumažėjimas – iš viso įregistruota apie 1,5 tūkst. butų sandorių.
„Butų pardavimų kreivė artėjant vasarai šiek tiek kilstelėjo į viršų, tačiau bendras metinis visos šalies rezultatas vis dar yra maždaug dešimtadaliu mažesnis. Didmiesčiuose sandorių skaičiaus sumažėjimas yra kiek didesnis nei šalies vidurkis. Tačiau yra ir savivaldybių, kuriose butų pardavimai šiemet, palyginti su praėjusiais metais, netgi išaugo, pavyzdžiui, Akmenės, Anykščių, Jurbarko, Pasvalio, Prienų, Raseinių, Rokiškio, Šiaulių, Telšių, Trakų, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonai“, – kalba P. Rudzkis.
Pirmąjį šių metų pusmetį visoje Lietuvoje taip pat įregistruota 6,7 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 11 proc. mažiau nei 2021 metų atitinkamą laikotarpį (7,5 tūkst.). Vien tik per šių metų birželį įregistruota 1,3 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų, arba 15 proc. mažiau nei praeitų metų birželį, bet 16 proc. daugiau nei šių metų gegužę.
Visoje šalyje taip pat įregistruota 32,5 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 18 proc. mažiau nei 2021 metų pirmąjį pusmetį (39,7 tūkst.), o vien tik per birželio mėnesį – 5,9 tūkst., arba 23 proc. mažiau nei praeitų metų birželį, bet 11 proc. daugiau nei šių metų gegužę.
Vilniečiai pirko pigesnius ir mažesnio ploto būstus
Antrasis 2022 metų ketvirtis buvo pažymėtas iššūkiais Vilniaus naujo būsto rinkai. Karas Ukrainoje, infliacija, palūkanų normų augimas ir vis dar ribota būsto pasiūla ne vieną gyventoją privertė atidėti būsto įsigijimą. Žvelgiant į pardavimų struktūros pokyčius ketvirčio eigoje, matomas vidutinės klasės segmento susitraukimas nuo 48 iki 40 proc. bei šuolis loftų segmente nuo 1 iki 10 proc. Mažėjo vidutinis parduotų butų plotas.
„Toks pirkėjų elgesio pokytis turi ne vieną priežastį. Visų pirma – sumažėjęs rinkos aktyvumas ir būsto kainų augimas. Per ketvirtį vidutinės klasės būstas pabrango apie 10 proc. Tiesa, šis pokytis pernelyg neišsiskiria kitų segmentų kontekste, mat ekonominės klasės būstas brango 9 proc, prestižinė klasė – 3 proc., kotedžai – 20 proc., loftai – 11 proc., tačiau reikia įvertinti skirtingas šio brangimo pasekmes. Ekonominio segmento pirkėjai pirminėje rinkoje neturi pigesnės alternatyvos, jiems tenka būstą arba nuomotis arba įsigyti antrinėje rinkoje, tuo tarpu vidutinės klasės pirkėjai gali pereiti į žemesnį segmentą. Susidomėjimas loftais išaugo ir dėl jų padidėjusios pasiūlos, ir dėl patrauklumo nuomai“, – teigia „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Butų segmente dviejų kambarių butai ir toliau neužleidžia savo populiarumo. Jie sudaro tik kiek mažiau nei pusę visų pardavimų, tačiau praėjusį ketvirtį fiksuotas šuolis vieno kambario butų dalyje – nuo 14 iki 24 proc. Trijų ir daugiau kambarių butų pardavimai susitraukė nuo 36 iki 28 proc. Vidutinis įsigyjamo dviejų kambarių butų plotas ūgtelėjo iki 48 kv.m.
Augimą sąlygojo prestižinės klasės projektai. Trijų kambarių butų plotas pandemijos pradžioje spėjo padidėti nuo 65 iki 69 kv.m, tačiau būsto kainų pasiutpolkė apribojo pirkėjų galimybės, ir abu šių metų ketvirčius vidutinis plotas siekė apie 61 kv.m. Sumažėjo ir vidutinis vieno kambario butų plotas. Pirkėjai praėjusiais metais pirkę 30 – 35 kv.m ploto vieno kambario butus, šiemet orientuojasi į žemiausią ploto ribą.
Per paskutinius tris mėnesius sostinės vystytojai realizavo 686 būstus (631 butai bei įvairių paskirčių apartamentai ir loftai, 55 kotedžai). Tai ketvirtadaliu prastesnis rezultatas nei pirmąjį šių metų ketvirtį, kuomet buvo realizuota 925 būstai (857, 68). Lyginant tik butų bei apartamentų pardavimus, tai daugiau nei trigubai mažiau nei prieš metus (2179 butai, kotedžai neįtraukti). Rezultatas teigiamai atrodo tik lyginant su 2020 m. antruoju ketvirčiu, kuomet realizuoti 361 būstas (neįtraukiant kotedžų).
Esant tokiam rinkos aktyvumui sąlyginai sprendžiamas būsto pasiūlos trūkumas. Per paskutinius 3 mėnesius į stebėjimus „Inreal“ įtraukė 806 naujus būstus (įskaitant kotedžus). Tai – 2 proc. daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį, tačiau dvigubai mažiau nei prieš metus (1504, neįtraukiant kotedžų) bei artima pandemijos pradžiai, kuomet 2020 metų antrąjį ketvirtį rinkai buvo pasiūlyti 781 būstas.
Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, per praėjusį ketvirtį naujų butų pirkėjai sudarė 743 notarines sutartis, kas yra 42 proc. mažiau nei pirmą ketvirtį (1271). „Ši statistika nors ir koreliuoja su pirminės rinkos duomenimis, tačiau kartu parodo ir pastatyto būsto trūkumą, mat nepaisant apie 3 000 objektų balansuojančios pasiūlos, iš jos pašalinus kotedžus, dar tik statomus ar planuojamus statyti bei rezervuotus būstus, pirkėjai kiekviename segmente gali rinktis tik iš vieno-kito šimto butų“, – sako T.S.Kvainickas.
Anot jo, vystytojų planuose yra daug naujų projektų, tačiau bent jau artimiausius metus pirkėjai didesnę pasirinkimo galimybę turės tik perkant būstus „iš brėžinių“.
