Tradiciškai didžiausia rinkos dalis – 58 proc. visos apyvartos – atiteko senos statybos butams įsigyti. Pastarieji, palyginus su praėjusių metų pabaiga, brango vidutiniškai 1,8 proc., o lyginant su 2016-ųjų metiniu vidurkiu, fiksuotas 6,3 proc. kainos kilimas.
Tuo metu naujos statybos butų kaina nežymiai krito – ji buvo atitinkamai 3,7 proc. ir 1,2 proc. žemesnė už praėjusių metų paskutiniojo ketvirčio ir bendras 2016 metais vyravusias vidutines kainas.
Naujos statybos namų kaina, lyginant su praėjusių metų pabaiga, buvo 2,1 proc. didesnė, o bendrą pernykštį kainų vidurkį viršijo 1,8 procento. Senesnės statybos namai per pirmuosius tris metų mėnesius pabrango vidutiniškai 4,6 proc. ir lyginant su vidutine 2016-ųjų kaina buvo 5,5 proc. brangesni.
Pirmąjį šių metų ketvirtį senesnės statybos butai Vilniuje kainavo 1334 eurus už kvadratinį metrą – 0,4 proc. mažiau nei ketvirtąjį 2016-ųjų ketvirtį, tačiau 4,1 proc. daugiau nei vidutiniškai 2016 metais. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje vidutinė tokio būsto kaina buvo 764 eurai už kvadratinį metrą – atitinkamai 2,3 proc. mažiau ir 7,4 proc. daugiau.
Rajonų centruose fiksuota vidutinė 372 eurų už kvadratinį metrą senesnės statybos butų kaina – atitinkamai 6,8 proc. ir 8,6 proc. aukštesnė už praėjusių metų pabaigoje ir bendras 2016 metais fiksuotas vidutines kainas. Mažesniuose miestuose ir kaimuose senų butų kaina metų pradžioje beveik nepakito ir buvo 368 eurai už kvadratinį metrą, tačiau 2016-ųjų kainų vidurkį ji viršijo 5,2 procento.
Naujos statytos butai Vilniuje per ketvirtį atpigo 2,6 proc. iki 1484 eurų, o Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – išaugo 18,4 proc. iki 1199 eurus už kvadratinį metrų. Palyginti su 2016-ųjų kainų vidurkiu, naujos statybos butai Vilniuje šiemet atpigo 4,2 proc., kituose didmiesčiuose – išaugo 28,1 procento.
Kaimo vietovėse naujų butų kaina, lyginant su metų pabaigta pernelyg nepakito, tačiau vidutinę praėjusių metų kaina viršijo 7,1 procento. Už butą naujame name pirkėjai mažesniuose miesteliuose ir kaimuose per pirmąjį mokėjo vidutiniškai 727 eurus už kvadratinį metrą.
Vilniuje senos statybos individualių namų kainos per ketvirtį ūgtelėjo 0,3 proc. iki 886 eurų, naujos statybos – 5,3 proc. iki 832 eurų už kvadratinį metrą. Palyginti su 2016 metų vidurkiu, senų namų kaina sostinėje buvo 5,3, proc., o naujų namų – 0,4 proc. mažesnė.
Kituose didmiesčiuose kvadratinis metras senesnės statybos name kainavo vidutiniškai 479 eurus, naujos statybos name – 521 eurą, arba atitinkamai 7,9 proc. ir 14,6 proc. mažiau nei ketvirtąjį 2016-ųjų ketvirtį (9,6 proc. ir 11,2 proc,. mažiau nei vidutiniškai 2016-aisiais).
Rajonų centruose senos statybos namų kainos buvo 299 eurai už kvadratinį metrą (6,9 proc. mažiau nei ketvirtį ketvirtį ir 7,9 proc. mažiau nei vidutiniškai 2016 metais), mažesniuose miestuose ir miesteliuose – 292 eurai už kvadratinį metrą (8,6 proc. ir 12,7 proc. daugiau).
Nauji namai rajonų centruose kainavo 246 eurus už kvadratinį metrą (36,9 proc. mažiau nei ketvirtį ketvirtį ir 23,5 proc. mažiau nei vidutiniškai 2016 metais), kaimiškose vietovėse – 586 eurus už kvadratinį metrą (9,7 proc. ir 10,8 proc. daugiau).
Anot Registrų centro, nepaisant didelių ir jiems būdingų kainų svyravimų, naujos statybos namai liko mažiausiu būsto rinkos segmentu – jiems įsigyti išleista suma sudarė 7,8 proc. visos būsto rinkos apyvartos.
