„Trečiojo šių metų ketvirčio, apimančio liepos–rugsėjo mėnesius, rodikliai buvo panašūs į praėjusių metų rodiklius. Iš viso būstui – butams ir gyvenamiesiems namams – visoje šalyje per pastarąjį ketvirtį išleista maždaug 590 mln. eurų. Tai yra 6 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ir net 40 proc. daugiau nei antrąjį šių metų ketvirtį, kuriam įtakos turėjo neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos ir įvestas karantinas“, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Anot jo, tradiciškai didžiausia dalis išleistos sumos tenka senesnės statybos butams, kurių kainos sugrįžo į augimo vėžes. Trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje už senesnės statybos butus vidutiniškai mokėta po 1 548,5 euro už kv. metrą, arba 3 proc. daugiau nei pernai liepos–rugsėjo mėnesiais ir 2 proc. daugiau nei antrąjį šių metų ketvirtį (balandžio–birželio mėnesiais).
Kituose šalies didmiesčiuose (išskyrus Vilnių) už senesnės statybos butus trečiąjį ketvirtį mokėta vidutiniškai po beveik 951 eurą už kv. metrą – 7 proc. daugiau nei 2019 m. trečiąjį ketvirtį, o palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, kainos beveik nesikeitė. Rajonų centruose (išskyrus didmiesčius) metinis vidutinių kainų augimas buvo dar spartesnis – trečiąjį ketvirtį už senesnės statybos butus čia mokėta vidutiniškai po 506 eurų už kv. metrą, arba beveik 11 proc. daugiau nei prieš metus ir 6 proc. daugiau nei šių metų balandžio–birželio mėnesiais.
Vidutinė naujos statybos buto kvadratinio metro kaina sostinėje šių metų antrąjį ketvirtį siekė 1 884 eurus už kv. metrą ir buvo 27 proc. didesnė nei analogišku laikotarpiu 2019 metais, kituose Lietuvos didmiesčiuose – ūgtelėjo 19 proc. iki 1 318 eurų už kv. metrą.
„Toks palyginti spartus vidutinių naujos statybos butų kainų augimas iš dalies gali būti paaiškinamas žema lyginamąja baze, kadangi praėjusių metų trečiąjį ketvirtį fiksuotos palyginti mažos vidutinės butų kainos. Be to, nereikia pamiršti, kad naujos statybos butų sandoriai nuo pirminio susitarimo ir kainos užfiksavimo iki oficialaus pirkimo-pardavimo sandorio užbaigimo gali užtrukti net keletą mėnesių, todėl pastarąjį ketvirtį fiksuotos vidutinės kainos greičiausiai indikuoja šių metų pradžioje stebėtas rinkos tendencijas“, – kalba Registrų centro duomenų analitikas P.Rudzkis.
Gyvenamųjų namų segmente trečiąjį ketvirtį ryškesnis buvo senesnės statybos butų kainų augimas.
Per šių metų liepos–rugsėjo mėnesius už naujos statybos ir dažniausiai neįrengtus namus Vilniuje vidutiniškai mokėta po 1 145 eurus už kv. metrą, arba 12 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2019 metais ir 8 proc. daugiau nei šių metų balandį–birželį. Senesnės statybos namai, kurie dažniau parduodami įrengti, sostinėje vidutiniškai kainavo po 1 150 eurų už kv. metrą (atitinkamai 0,4 proc. mažiau ir 10 proc. daugiau).
Kituose šalies didmiesčiuose, kur gyvenamųjų namų rinka yra aktyvesnė, vidutinė naujos statybos gyvenamojo namo kvadrato kaina šiemet trečiąjį ketvirtį siekė 710 eurų ir buvo 19 proc. mažesnė nei pernai liepos-rugsėjo mėnesiais bei 7 proc. mažesnė nei šių metų antrąjį ketvirtį. Tuo metu senesnės statybos gyvenamojo namo vidutinė kaina siekė 727 eurus už kv. metrą – 14 proc. daugiau nei prieš metus, bet 1 proc. mažiau nei antrąjį šių metų ketvirtį.
Kituose miestuose ir kaimo vietovėse vidutinės naujų namų kainos per metus (trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu) ūgtelėjo 8 proc., per ketvirtį (trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu) sumenko 4 proc. iki 768 eurų už kv. metrą. Už senesnės statybos namus šalies regionuose ir kaimo vietovėse šiemet trečiąjį ketvirtį mokėta po beveik 331 eurą už kv. metrą – 3 proc. daugiau nei prieš metus, tačiau tiek pat, kiek ir antrąjį šių metų ketvirtį.
