Medinės architektūros pastatas Lenktojoje gatvėje, Žvėryne, jau seniai nebegyvenamas ir atrodo apleistas. Jį įsigijus naujam savininkui, paaiškėjo, kad medinuko dienos suskaičiuotos.
Čia yra užsakovo reikalas – nori jis saugoti tą dekorą ar ne. Jo negali priversti, – teigė S.Ambrasienė.
Vizualizacijose – naujas namas
Vilniaus savivaldybės puslapyje skelbiama, kad pastatas bus rekonstruojamas į dvibutį gyvenamąjį namą. Žvėryno gyventojai nustebo pamatę būsimo namo vizualizacijas – jos nė iš tolo neprimena medinės architektūros.
„Istoriniam Žvėrynui būdingi mažaaukščiai mediniai dekoruoti statiniai šlaitiniais stogais. Projektuojamas pastatas yra mūrinis masyvus, plokščiu stogu, todėl nėra jokios architektūrinės dermės su aplinkiniais statiniais“, – tvirtina Žvėryno bendruomenės narys Darius Rudzinskas.
Ketvirtadienį Žvėryno bendruomenė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, o penktadienį surengtas oficialus rekonstrukcijos pristatymas.
Tiesa, projekto pristatymas vyko savivaldybės hole. Projekto architektė Žvėryno bendruomenės narius supažindino su planuojama rekonstrukcija.
Reikalauja išlaikyti bent dekorą
Žvėryniečiai sako, kad rengiamas projektas prieštarauja Žvėryno detaliam planui. Nugriovimui pasmerktas pastatas, jų pastebėjimu, turi vertingų medinės architektūros puošybos elementų – langų apvadai, langai, langinės, karnizų dekoras yra būdingas to rajono stiliui.
„Reikalaujame juos suinventorizuoti bei apmatuoti, vertingas dalis nuimti ir perduoti saugojimui kaip pavyzdžius. Būtų labai sveikintina, kad projektuojamo namo fasade būtų panaudoti panašūs dekoro elementai“, – tvirtina žvėryniečiai. Jie sako, kad rajone yra nemažai pavyzdžių, kai pastatai buvo rekonstruojami išlaikant senųjų pastatų detales.
Rekonstrukcijos projekte, kurį rengė bendrovė „Architektai“, nėra jokių detalių iš senojo pastato. Žvėryniečiai sako taip pat nematę jokių senojo pastato bruožų, formos ar bent jau medžio panaudojimo, kas būdinga šiam rajonui.
Nėra kultūros vertybė
Oficialiai teigiama, kad pastatas Žvėryne bus rekonstruojamas į dvibutį 206 kvadratinių metrų gyvenamąjį namą. Rekonstrukcijos projekte teigiama, kad pastatas bus griaunamas, taip pat bus išardyta dalis pamatų. „Naujas pastatas projektuojamas ant dalies esamų pamatų“, – teigiama architektės Sigitos Ambrasienės parengtame projekte.
Vietoj medinuko čia iškils silikatinių blokelių mūro pastatas su monolitinėmis perdangomis, o fasadas bus dengiamas dekoratyviniu tinku.
Sklypas yra Vilniaus senamiesčio, paskelbto kultūros paminklu, apsaugos zonos teritorijoje, tačiau pats namas nėra įrašytas į kultūros vertybių registrą. Todėl savininkui dėl to iš esmės leidžiama elgtis laisvai su medinuku. Tiesa, čia tik privalu išlaikyti aukštingumą.
Žvėryno bendruomenė įsitikinusi, kad siūlomas projektas visiškai nedera su aplinka, o paviešinta žinia feisbuke susilaukė daug kritikos dėl esą niokojamo Žvėryno paveldo.
Pastatas su sklypu, kaip rodo dokumentai, priklauso A.M. (pavardė redakcijai žinoma).
Architektė: tai savininko reikalas
Rekonstrukcijos projektą rengusi S.Ambrasienė 15min teigė, kad pastatas nėra įtrauktas į kultūros vertybių registrą. „Čia yra užsakovo reikalas – nori jis saugoti tą dekorą ar ne. Jo negali priversti“, – teigė architektė.
Atsiliepdama į rajono bendruomenės kritiką, ji sakė, kad Žvėrynas keičiasi, modernėja. „Negali likti tokie patys pastatai kaip 1940 m. Tas namas iš tiesų prastos būklės, be to, nėra saugotinas“, – kartojo architektė.
Be to, ji čia mato ir priešgaisrinės saugos problemų. „Ką reiškia medinė architektūra? Jei užsiliepsnos vienas toks namas, tai supleškės visas rajonas. Langus čia turime dėti priešgaisrinius“, – teigė S.Ambrasienė.