Aplinkos ministro Kęstučio Navicko teigimu, praėjusią savaitę priimtas naujas daugiabučių modernizavimo programos įstatymas atveria galimybes kvartalinei renovacijai.
„Įstatyme apibrėžiama tai, kas buvo neaišku, ir atveriamos sąlygos privatiems investuotojams – bankams, kitoms finansinėms institucijoms. Naujas žingsnis būtų daugiabučių renovavimas kvartalų pagrindu ir šis įstatymas atveria galimybes, nes papildomas energijos efektyvumo ir sutaupymo kriterijus yra svarbus, jis įteisintas ir renovuojant namus kvartalais, energijos efektyvumą galima pasiekti gerokai didesnį.
Norint atnaujinti daugiau pastatų, ypač daugiabučių renovavimo programoje, reikia aktyviau pritraukinėti privačius investuotojus. Tokiu atveju turėsime kiekybinį ir kokybinį proveržį“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė aplinkos ministras.
Anot K.Navicko, kitas žingsnis renovacijos procese turėtų būti atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas ir viešųjų erdvių sutvarkymas.
Aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės teigimu, naujasis įstatymas nustato aiškią daugiabučių renovacijos schemą, kuri neturėtų kisti: 30 proc. subsidija statybos rangos darbams ir 100 proc. – projektavimui, administravimui ir techninės priežiūros paslaugoms.
„Ši schema nekintama, aiški ir planuojama ilgam laikotarpiui į priekį turėtų padėti pritraukti privačias lėšas, kuriomis galėtų būti finansuojami renovacijos projektai. Taip pat yra aiškus planas ir susitarimas su Finansų ministerija dėl prisidėjimo biudžeto lėšomis, kad programa vyktų sklandžiai ir nebūtų jokių trukdžių“, – kalbėjo R.Brandišauskienė.
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) vadovas Valius Serbenta teigė, kad šiuo metu kvartalinė renovacija vyksta trijuose miestuose – Birštone, Šiauliuose ir Utenoje.
„Startas jau prasidėjęs ir ne tik teorinis. Trijose savivaldybėse parengtos kvartalų renovacijos programos ir jos jau pradėtos įgyvendinti. Kalbant apie kvartalinės renovacijos naudą, tai, jeigu atnaujiname vieną pastatą, jis sutaupo energiją, gyventojai džiaugiasi. Bet, pasižiūrėjus į miesto energinį efektyvumą, katilinė, kuri teikia šilumą, sunaudoja tiek pat kuro, todėl energinio efektyvumo miesto mastu nėra tokio, kokio galėtume tikėtis“, – kalbėjo jis.
Pasak V.Serbentos, įgyvendinant demonstracinius projektus trijuose miestuose identifikuoti ir trūkumai, dėl kurių gali užstrigti kvartalinė renovacija. Pirmiausia – tai kompetencijos trūkumas.
„Pirmiausia savivaldybėse trūksta kompetencijų. Tokių projektų pačios savivaldybės nerengė, neorganizavo, neįgyvendino. Antras – finansinių instrumentų trūkumas. Norint įgyvendinti sėkmingą programą, ją turi lydėti finansai, o jei jų nėra, programai sudėtinga pasiekti sėkmę. Norėtume sukurti vieno langelio finansavimo mechanizmą“, – tikino V.Serbenta.
Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, šiuo metu šalyje atnaujinami 412 daugiabučių. Daugiausia daugiabučių renovuota Vilniuje (69), Klaipėdoje – 52, Kaune – 48. Investicijos į šiuos projektus turėtų siekti apie 120 mln. eurų. Skaičiuojama, kad preliminarios investicijos į vieno namo renovaciją sudaro apie 270 tūkst. eurų.
