Su atvirais langais žiemą
Artūras Lakačauskas papasakoja, kad daugiabutis kuriame gyvena, priklauso 5 daugiabučių grupei, kurie buvo prijungti prie bendro šilumos punkto. Sena šilumos sistema bėgant laikui susidėvėjo ir gyventojams krėsdavo piktus pokštus: „Žiemą pirmuose daugiabučiuose gyvenantys šaldavo, o mūsų namas – kaisdavo. Nebuvo jokio šilumos balanso.
Kas keisčiausia labiausia užpleškindavo naktį, tekdavo miegoti su atidarytais langais. O lauke – keliolika laipsnių šalčio. Galima įsivaizduoti, kiek būdavo sunaudojama šilumos. Vėliau, be abejo, atkeliaudavo atitinkama sąskaita“, – dėsto anykštėnas.
Dabar šis daugiabutis renovuotas iš esmės – gyventojai pasirinko ventiliuojamą fasadą, atnaujintas ir visas šilumos tiekimo ūkis – įrengtas naujas šilumos mazgas, dvivamzdė sistema, nauji radiatoriai, daliklinė apskaitos sistema, renovuotos visos magistralės. Tačiau A. Lakačauskas neslepia – pasiekti, kad visi daugiabučio gyventojai vieningai sutartų dėl tokios renovacijos, lengva nebuvo.
Kai kam – „gerai kaip yra“
Kilus renovacijos idėjai, ji sulaukė didelio palaikymo daugiabučio bendruomenėje. „Dauguma namo gyventojų net sutiko, kad reikia lipdyti ne ant seno, o viską daryti naujai, taip pat rinktis vėdinamą fasadą, keisti visą šilumos sistemą“, – sako A. Lakačauskas. Tačiau atsirado ir kitaip galvojančių gyventojų: „Gaunantieji kompensaciją už šildymą renovacija labai suinteresuoti nebuvo. Juk ir taip moka mažiau, jiems gerai kaip yra. Visa bendruomenė ieškojo argumentų, kaip juos įtikinti. Galiausiai pavyko.“
Daugiabutis, kuriame gyvena A. Lakačauskas, pasirinko ne tik būtinąsias renovacijos priemones, bet platesnį – taigi ir brangesnį – atnaujinimo variantą. Taip iki tol atsinaujinęs buvo tik vienas namas Anykščiuose. „Tai buvo mums gerasis pavyzdys. Mes nuėjome to daugiabučio aplankyti. Prieš rengiant namo atnaujinimo projektą, viską išsistudijavome, paklausėme patarimų ir nuomonės to namo gyventojų. Tai padėjo apsispręsti galutinai“, – pasakoja pašnekovas.
Aiškinant ekspertų parengtą namo atnaujinimo projektą taip pat prireikė nemažai kantrybės. „Man pačiam tokie projektai nebuvo svetimas dalykas, kadangi esu dirbęs statybų įmonėje, pakako tų žinių ir bendro išsilavinimo tam, kad susigaudyčiau, kas ir kodėl ten parašyta. Tačiau, žinoma, vyresnio amžiaus žmonėms kai kuriuos dalykus reikėjo paaiškinti“, – sako A. Lakačauskas.
Išlaidos – neišgąsdino
Skaičiuojant, kiek kainuoja brangesnės renovacijos variantas, išsigandusių gyventojų, pašnekovo teigimu, nebuvo. „Kiti panašūs daugiabučiai rinkosi tik būtinąsias priemones. Bandėm lyginti kainas su jais. Didelių skirtumų nebuvo. Už renovaciją mokėsime iki 10 proc. brangiau“, – dėsto A. Lakačauskas.
Už tai dabar ateinančios sąskaitos už šildymą džiugina visus, mat yra nuo 2 iki 4 kartų mažesnės nei iki renovacijos. „Aišku, ši žiema nebuvo šalta, todėl iš esmės palyginti kol kas nelabai išeina. Bet štai praeitą mėnesį, vasarį, sumokėjome 4 kartus mažiau negu praeitų metų vasario mėnesį. Bendresnė mano statistika rodo, kad mokame mažiausiai 2 kartus mažiau“, – aiškina pašnekovas. Jis patikina, kad tos skirtumas išties ženklus, mat ankstesnėmis žiemomis tekdavo už šildymą pakloti ir maždaug po 115–145 EUR (400–500 Lt).
