Geoterminis šildymas užtikrina didesnį energijos sutaupymą
Ryžtingesni daugiabučių gyventojai ieško alternatyvų, kaip pasiekti didesnį nei 50% energinį sutaupymą. Vienas iš būdų – įsirengti geoterminį šildymą. Tokiam sprendimui pasiryžusio daugiabučio Alytuje bendrijos pirmininkas Vytautas Mockevičius teigia, kad tai buvo puikus sprendimas. Pagal pašnekovo skaičiavimus, lyginant dviejų metų sumokamą sumą už šilumos energiją, po renovacijos ji mažesnė net 3,4 karto.
„Mes iš pradžių nebuvome tikri kokių rezultatų tikėtis, tačiau norėjome taikyti naujesnes ir efektyvesnes priemones, todėl geoterminis šildymas pasirodė patraukliausias variantas. Mes taip pat įsirengėme ir saulės kolektorius. Visi įrengimai kainuoja, tačiau lyginant bendrus rezultatus, viskas atsiperka su kaupu“, – teigia V. Mockevičius.
Geoterminio šildymo metu pasitelkiami šilumos siurbliai. Jie ima pirminę energiją iš grunto, gruntinio vandens ar oro ir paverčia ją šiluma, kurią naudoja pastatui šildyti ir buitiniam karštam vandeniui ruošti.
„Daugelis žmonių nesupranta sistemos ir stebisi, kaip mes gauname iš žemės šilumą. Bet iš pačios žemės mes šilumos negauname. Gręžiniai įstatyti šimto metrų gylyje, ten maždaug apie 5-6 laipsnius šilumos bet kurio sezono metu. Šilumos siurbliai pašildo paimtą energiją ir taip mes gauname šilumą“, – aiškina pašnekovas.
Paprasčiausias būdas suprasti veikimą, namo bendrijos pirmininko teigimu, yra įsivaizduoti šaldytuvą, kurio viduje būna šalta, tačiau palietus išorę jaučiama šiluma. Tokiu principu apšildomas ir jų namas, kai iš ganėtinai šaltos žemės energija sušildoma ir džiugina butų gyventojus.
Daugiabutis Utenoje sieks nulinio energijos sunaudojimo
Kitas inovatyvus projektas yra Utenoje, adresu Taikos g. 27. Nors statybų darbai čia dar nevyksta, tačiau šio namo gyventojai turėtų būti pirmieji galintys džiaugtis A energinės klasės namu, o tai reiškia, kad sąskaitos už energiją turėtų būti beveik nulinės. Pasak Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus specialisto Vytauto Nako, kad ir kaip norėtųsi, tačiau absoliutaus nulinio energijos sunaudojimo pasiekti nepavyks dėl to, kad namas yra senos statybos ir tai kainuotų per daug. Visgi, geoterminio šildymo, saulės kolektorių, fotovoltinių elementų įrengimas, rūsio perdangos šiltinimas bei langų ir balkonų keitimas padės pasiekti optimaliausius rezultatus.
„Projektas ypatingas tuo, kad bus naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai. Jie ir kitos priemonės name bus įrengti vienu metu, ir tai padės užtikrinti, kad namas beveik nevartotų energijos. Kalbėdamas apie kitas priemones omenyje turiu langų keitimą iškeliant juos į apšiltinimo sluoksnį bei balkonų nupjovimą ir jų įrengimą iš naujo“, – teigia pašnekovas.
Bus keičiami visi namo langai ir balkonai, nors kai kurie iš jų ir ne taip seniai įstiklinti.
„Įprastai langai yra tvirtinami sienoje, todėl renovuojant labai sunku apšildyti lango angokraštį. Tačiau čia mes ketiname langus iš sienos iškelti į apšiltinamąjį sluoksnį, tad langai su siena neturės jokio sąlyčio. Vaizdas liks toks pats, tačiau užtikrinsime, kad nereikėtų didinti angokraščio ir taip nebūtų sumažinamas šviesos patekimas į kambarį. Taip pat bus ir su balkonais, jų sąlytis su siena bus minimalus, kadangi bus tvirtinami tik varžtais. Tai ne tik padės juos lengviau apšiltinti, tačiau taip bus neeikvojamas balkono plotas, iš esmės jį būtų galima netgi didinti“, – apie inovatyvių priemonių specifiką pasakoja V. Norkus.
Labiausiai namo gyventojus džiugina tai, kad už modernią renovaciją jie mokės tiek pat, kiek mokėtų už įprastinę. Nemažą finansavimą šiam projektui siekiama gauti iš Aplinkos inovacijų programos užsienio šalyse.
