Apie tai, kodėl renovacija gali išgelbėti nuo pelėsio, kokį pavojų jis kelia žmonių sveikatai, bei kaip išvengti pelėsio namuose, – pokalbis su Aleksandro Stulginskio universiteto Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto docentu Aurimu Krasausku.
Mediniai namai kentėdavo dar labiau
Nors gali susidaryti įspūdis, kad pelėsis – dažniausiai yra blokinių ir plytinių daugiabučių problema, A. Krasauskas palygina – ši problema buvo daug aštresnė gyvenant mediniuose pastatuose, tad dabartinių daugiabučių gyventojų situacija šiuo požiūriu yra geresnė.
„Pelėsis – grybų karalystės dalis. Pelėsio atsiradimui reikia drėgmės ir organinių medžiagų. Labiausia jis mėgsta augalinės kilmės žaliavas, pvyzdžiui, medieną. Todėl, žinoma, kad mediniuose namuose problemos, kurias sukeldavo ir tebesukelia pelėsis, yra žymiai didesnės, jau nekalbant apie tai, kad pelėsis gali „sugraužti“ visą medinį pastatą“, – pastebi mokslininkas.
Antroji pelėsiui palanki sąlyga – drėgmė – deja, niekur nedingo iš žmogaus būsto ir persikėlus į daugiabučius. „Mums gali atrodyti, kad patalpose visiškai sausa, tačiau pelėsiui jau gali pakakti drėgmės. Problemų dėl pelėsio neturi tik šalys, kuriose labai karštas ir sausas klimatas. Ten pelėsis veisiasi ne patalpų sienose ar plyšiuose, o nuolat veikiančiose netvarkingose kondicionavimo sistemose – ten kaupiasi dulkės ir drėgmė. Kitos valstybės vienaip ar kitaip su pelėsio problema patalpose susiduria. Negelbėja net gera šalies ekonominė situacija. Pavyzdžiui, pelėsio problema ypač ryški Airijoje, kur jūrinis, drėgnas klimatas. Dėl to pelėsį iš namų airiams išprašyti dar sudėtingiau negu mums“, – pasakoja pašnekovas.
Į daugiabučius patenka ir pro susidėvėjusį fasadą
Nors cementas ir kitos medžiagos, iš kurių pastatyti daugiabučiai, nėra pelėsio maistas, tačiau šioms medžiagoms dėvintis, apsinešant dulkėmis, atsirandant plyšiams, susiklosto palanki terpė pelėsio atsiradimui.
„Mūriniuose pastatuose pelėsis taip pat minta organinėmis medžiagomis dažuose, gruntuose ir kitur, jeigu šios medžiagos neturi drėgmę atstumiančių ar fungicidinių priedų, užkertančių kelią grybų ir pelėsių atsiradimui. Svarbiausias pelėsio tikslas – rasti aplinką, kurioje yra maisto ir drėgmės“, – dėsto pašnekovas.
Kokybiškai atnaujinus daugiabutį, šios problemos išsprendžiamos – fasadas apšiltinimas prieš tai atitinkamai parengus sieną, pakeičiami ir langai, tad nebelieka šalčio tiltelių ir drėgmė nesikondensuoja ir neįsigeria į sienas.
Kuo pavojingas pelėsis patalpose?
Kaip pasakoja Aurimas Krasauskas, pelėsio subrandintos sporos yra stiprus alergenas, o ilgainiui gyvenimas su pelėsiu gali pakenkti visai kvėpavimo sistemai ir net sukelti vėžinius plaučių susirgimus.
„Sporų plitimą patalpoje, kurioje yra pelėsio, galima palyginti su smulkiai sumaltais pipirais. Sumalame pipirus, patalpose pasklinda jų dalelės ir mes iškart į tai reaguojame – prasideda čiaudulys, parausta akys ir t. t. Nors nematome šių dalelių, tačiau jos patenka į mūsų organizmą“, – paaiškina pašnekovas, pridurdamas, jog per valandą žmogus įkvėpia apie vieną kubinį metrą oro, o viename kvadratiniame sporomis padengto pelėsio centimetre, gali būti ir kelios dešimtys milijonų sporų.
Pelėsiui užkerta kelią net dulkių valymas
Deja, pelėsis kartais užpuola ir naujos statybos ar net renovuotus daugiabučius. Tarp dažniausių jo atsiradimo priežasčių tokiu atveju, jeigu patalpa sandari, gali būti ir pačių gyventojų įpročiai. „Pats pavojingiausias, žinoma, yra nepakankamas patalpų vėdinimas, ypatingai žiemą. Bloga oro cirkuliacija labai padeda pelėsio atsiradimui. Kita priežastis gali būti, daugybė kambarinių gėlių, kuriais reikia nuolat laistyti. Taip pat – akvariumai. Iš visų šių daiktų į patalpą garuoja drėgmė, įsigeria į sienas ir sudaro palankias sąlygas pelėsio atsiradimui“, – pasakoja A. Krasauskas.
Tarp didžiausių pelėsio priešų – tiesioginė saulės šviesa, todėl svarbu, kad vasarą, kai yra saulės, patalpos būtų dažnai vėdinamos. Daugiabučiai, gaunantys finansavimą pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, gali gauti paramą ir vėdinimo sistemos įsirengimui. Vis dėlto, tuo atveju, jeigu daugiabutis šios priemonės nepasirinko, išeitimi saugantis nuo pelėsio gali būti drėgmės surinktuvas. „Žmonės dažnai nustemba, kai pasirodo, kad drėgmės surinktuvas iš vieno jų kambario per dieną surenka apie porą litrų vandens. Todėl kol kas tai viena universaliausių priemonių, sauganti būtent nuo pelėsio“, – pastebi pašnekovas. Dar vienas netikėtas, bet efektyvus būdas apsaugantis nuo pelėsio – reguliarus dulkių valymas. „Atrodytų, tai neturi nieko bendro su pelėsio atsiradimu kambaryje. Tačiau iš tikrųjų pelėsis maitinasi organinėmis medžiagomis, kurios „atskrenda“ į namus su dulkėmis, todėl kuo jų mažiau – tuo mažesnė tikimybė atsirasti ir pelėsiui“, – akcentuoja mokslininkas.
Sprendimas turi būti kompleksiškas
Vis dėlto, pelėsio problema dažniausiai persekioja neatnaujintus senos statybos daugiabučius ir ilgalaikis šios problemos sprendimas turi apimti ir viso būsto atnaujinimą, o tokie darbai dažniausiai būna brangūs ir ilgai trunkantys. Būtent todėl sprendžiant pelėsio problema, pasitarnauja renovacija.
Kaip pastebi pašnekovas, svarbiausias renovacijos privalumai sprendžiant pelėsio problemą – daugiabučio sandarumo užtikrinimas, t. y., tokių priemonių kaip langų keitimas butuose ir laiptinėse, stogo atnaujinimas ir apšiltinimas, nuogrindos ir fasado atnaujinimas. Visos šios energinio efektyvumo priemonės, įgyvendinus jas kompleksiškai, užtikrina, kad išvarius pelėsį iš vienos vietos neteks netrukus susidurti su juo jau kitoje buto vietoje.
