Projekto administratorius
Gyventojams pradedant renovaciją savo iniciatyva, už būsto atnaujinimą atsakingas yra namo valdytojas – bendrijos pirmininkas, gyventojų jungtinę veiklą atstovaujantis asmuo arba namą administruojančios įmonės įgaliotasis, kuris yra tampa projekto administratoriumi.
Gyventojai turėtų nebijoti kreiptis į projekto administratorių bet kokiais klausimas, o ypač ankstyvuose renovacijos etapuose.
„Projekto administratorius yra viso renovacijos proceso galva – jis organizuoja susirinkimus, prižiūri visų daugiabučio atnaujinimo etapų eigą, rūpinasi projekto finansavimu. Projekto administratorius turėtų nuolat bendrauti su gyventojais, todėl kilus tam tikriems neaiškumams, pirmiausia reikėtų kreiptis į jį, o tik po to į BETA atstovus“, – sako E. Petrauskas, BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas .
Ekspertas priduria, kad projekto administratorius taip pat yra jungiamoji grandis tarp atnaujinamo daugiabučio bei renovacijos vykdytojų – jis pastoviai kontaktuoja su darbų rangovais, techniniais prižiūrėtojais, valstybinėmis įstaigomis. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad projekto administratoriui netinkamai vykdant savo pareigas, butų savininkai daugumos sprendimu jį gali pakeisti.
Be to, projekto administratorius yra atsakingas už investicijų plano, techninio darbo projekto rengėjų atrinkimą bei statybos darbų pirkimą ir techninio prižiūrėtojo atranką. Visi pirkimai vykdomi per Centrinės Perkančiosios Organizacijos (CPO) platformą.
„Užsiregistravus CPO sistemoje ir pateikus pirkimo užsakymą, konkurso nugalėtoją atrenka pati sistema. Kadangi perkant paslaugas visos sutartys jau yra paruoštos, dėl to ši platforma yra itin efektyvi laiko ir kokybės atžvilgiu. Svarbu pažymėti, kad visi per CPO elektroninį katalogą vykdomi pirkimai yra vieši. Konkurse dalyvauja tik CPO patikrinti, aukštą kvalifikaciją turintys rangovai”, – teigia E. Petrauskas.
Darbų rangovas ir techninis prižiūrėtojas
Parengus investicijų planą ir atlikus visus įgyvendinimo paslaugų pirkimus, prasideda daugiabučio atnaujinimo darbai, kuriuos vykdo darbų rangovas, nenukrypdamas nuo pasirašytos sutarties ir techninio darbo projekto.
Rangovas privalo nuolat bendrauti su projekto administratoriumi, laikytis nustatytų terminų bei vesti statybos darbų žurnalą. Jame būtina pateikti statinio statybos darbų eigą, atliktų statybos darbų kokybės vertinimą, statybos metu padarytus statinio projekto pakeitimus ir kitas detales.
Ar rangovas kokybiškai atlieka darbus nuolat turėtų stebėti projekto administratorius. Taip pat, pagal sudarytą sutartį, atliekamų darbų kokybę užtikrina techninis prižiūrėtojas, kuris privalo reguliariai lankytis daugiabučio teritorijoje.
„Jeigu projekto administratorius yra renovacijos proceso galva, tuomet techninis prižiūrėtojas yra jo rankos ir kojos – jis privalo užtikrinti, kad statybos darbai yra atliekami pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų medžiagų ir įrenginių kokybę, kelis kartus per savaitę lankytis statybvietėje. Tuo tarpu paties techninio prižiūrėtojo darbas yra griežtai reglamentuotas teisės aktais“, – pažymi E. Petrauskas.
Specialistas sako, kad būtent techninis prižiūrėtojas pastebėjęs nukrypimus nuo statinio projekto ar nekokybiškų medžiagų naudojimą gali sustabdyti darbų procesą.
Už broką atsako įstatymo numatyta tvarka
E. Petrauskas pažymi, kad gyventojams renovacijos darbų metu pastebėjus broką ar netinkamą darbų įgyvendinimą, reikėtų kreiptis į projekto administratorių, techninį darbų prižiūrėtoją arba statybos vadovą. Jeigu problemų išspręsti vietoje nepavyksta, gyventojai turėtų kreiptis į BETA atstovus.
Tačiau kurios šalys tampa atsakingos už broką ar defektus jau pasibaigus renovacijos darbams? Anot pašnekovo, visą tvarką nustato įstatymas.
„Po daugiabučio atnaujinimo paaiškėjus, kad darbai yra atlikti nekokybiškai arba renovacijos metu buvo padaryta klaidų, už jas garantinio laikotarpio metu atsako statinio projektuotojas, rangovas arba statybos techninis prižiūrėtojas. LR statybos įstatymo nuostatos numato, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis nei 5 metai matomų darbų, 10 metų paslėptų statinio detalių bei 20 metų, jei nustatoma, kad šiuose elementuose yra tyčia paslėpto broko“, – teigia ekspertas.
E. Petrauskas priduria, kad gyventojai turi apsaugą net jei rangovas bankrutuotų arba taptų nemokus. Tokia garantija gyventojams yra taikoma pirmuosius trejus metus po renovacijos.
Šia straipsnių serija siekiama supažindinti visuomene su labiausiai paplitusiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos mitais. Straipsnių serija paneigia daugiausiai diskusijų sukeliančius visuomenėje paplitusius stereotipus.
