Renovacijos mitas: investicijos, kurios neatsipirks. I dalis

Tai, kad iš daugiabučių renovacijos galima gauti naudos, kalba daugybė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje sudalyvavusių žmonių. Nuo 2013 m. jau atnaujinta daugiau nei 2350 daugiabučių, bendros investicijos siekia daugiau nei 700 mln. eurų, o po renovacijos patiriamą naudą gali papasakoti beveik 70 tūkst. butų gyventojų. Dabar renovuojama daugiau nei 400 daugiabučių.

Per pusę nurėžtos šildymo sąskaitos

Kalbant apie investicijų atsiperkamumą, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į kompleksinės renovacijos privalumus. Kai kelios energinį efektyvumą didinančios priemonės diegiamos kartu, tai padeda ženkliai padidinti energinį efektyvumą. Pavyzdžiui, namo apšiltinimas padeda atsikratyti šilumos nuostolių, kurie sudaro didelę dalį iki renovacijos daugiabučio suvartojamos šilumos.

„Svarbu, kad šildymo kaina labiausiai krenta ten, kur kartu modernizuojama ir sena šildymo sistema, ir padaromas namo apšiltinimas. Mažėja ne tik suvartojamos šilumos kiekis, bet ir sąskaitos, įrengiant rekuperacinę sistemą užkertamas kelias šalčio patekimui į patalpas, namai tampa geriau izoliuoti – panaudojant apšiltinimo medžiagas užkertama bet kokia galimybė pro sienas skverbtis šalčiui, taip pat būstui naudojamą šilumą atiduoti šildant aplinką. Remiantis BETA duomenimis, po modernizacijos daugiabučiuose sutaupoma vidutiniškai 50–60 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio“, – sovietinio palikimo atsinaujinimo pliusus vardija BETA direktoriaus pavaduotoja Gintarė Burbienė.

Tai aukštesni rezultatai nei keliami kiekvienam Lietuvoje renovuojamam daugiabučiui: ne žemesnė nei C energetinio naudingumo klasė ir ne mažesni nei 40 proc. sutaupymai. Kalbant eurais išreikštais skaičiais, jei sename daugiabutyje sąskaitos šiltą žiemos mėnesį siekdavo beveik 200 eurų, dabar mokama šimtas eurų ir dar mažiau, tad sutaupytos lėšos galiausiai palaipsniui atperka investicijas.

BETA duomenimis, šiemet vieno projekto vidutinė rangos darbų vertė siekia 311 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina siekia apie 183 eurus. Pavyzdžiui vidutinio 50 kv. m buto savininkui daugiabučio renovacija kainuos apie 9150 Eurų prieš valstybės paramos sutekimą.

Valstybės parama

Galvojant apie daugiabučio atnaujinimą ir išlaidas svarbu atsižvelgti į tai, kad atsiperkamumą didina ir valstybės parama. Vien paskutinio pasibaigusio kvietimo metu projektų investicijų suma siekė 300 mln. eurų. Dabar esančio kvietimo metu numatoma programai skirti 150 mln. eurų, iš kurių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms numatyta dalis sudarys 50 mln. eurų, kompensuojant 30 proc. investicijų vertės.

Taip pat šimtu procentų padengiamos visos projekto parengimo, administravimo ir techninės priežiūros išlaidos. Susumavus, valstybės parama gali siekti net 40 proc. projekto sumos. Be to, daugiabučiams atnaujinti yra išduodamos lengvatinės paskolos, kurių sąlygos yra geresnės nei įprastų kreditų – jų metinės palūkanos siekia vos 3 proc. pirmiems 5 metams, o maksimalus paskolos grąžinimo laikotarpis yra 20 metų. Butus turintiems socialiai jautrių visuomenės grupių nariams padengiamos ne tik išlaidos, bet ir paskola bei jos palūkanos, tad jiems renovacija praktiškai nekainuoja.

Poveikis sveikatai

Investuodami į ventiliacijos sistemos atnaujinimą renovacijos metu – investuojate į savo sveikatą. Šią investicinę grąžą sunku apskaičiuoti pinigais, tačiau pagerėjusi savijauta neliks nepastebėta. Švaraus oro stygius, nemalonus kvapas ar pelėsio atsiradimas gali indikuoti, jog nepakankamai vėdinate savo patalpas. Dėl to gali kilti ir sveikatos sutrikimų. Nešviežias oras patalpose lemia mažesnį žmonių įkvepiamo oro kiekį, o tai reiškia sumažėjusį aprūpinimą deguonimi bei gali susilpninti imuninę sistemą. Vaikai, pagyvenę ar sergantys žmonės į oro kokybę reaguoja ypač jautriai.

Vienas populiariausių renovacijos sprendimų susijusių su patalpų vėdinimu yra daugiabučiuose funkcionuojančios natūralios vėdinimo sistemos atnaujinimas. Taip pat renovacijos metu galima įsirengti rekuperatorius, kurie orą apsaugo nuo dulkių, nešvarumų, teršalų ar žiedadulkių patenkančių iš lauko, taip pat pašalina drėgmės perteklių, nepageidaujamus kvapus, užtikrina apsaugą nuo pelėsio ir sumažina tikimybę, kad aprasos langai.

Šia straipsnių serija siekiama supažindinti visuomenę su labiausiai paplitusiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos mitais. Straipsnių serija paneigia daugiausiai diskusijų sukeliančius visuomenėje paplitusius stereotipus.