Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Renovacijos mitas: investicijos, kurios neatsipirks. II dalis

Tai, kad investicijos į daugiabučių renovaciją neatsipirks, galima paneigti daugybe faktų. Pirmoje šio straipsnio dalyje jau aptarėme, kaip sumažėjusios išlaidos už šildymą padeda atpirkti išlaidas. Šioje straipsnio dalyje siūlome pasižvalgyti į kitus faktus, kurie leidžia įsitikinti renovacijos nauda – tai nepriklausomybė nuo kintančių šiluminės energijos kainų, padidėjęs būsto likvidumas ir teigiamas poveikis gamtai.
Renovuotas daugiabutis Vilniuje
Renovuotas daugiabutis Vilniuje / BETA nuotr.

Energijos kainos gali kisti

Energijos reguliavimo tarnybos statistika atskleidžia, kad šių metų žiemą šildymo kaina mažiausia lyginant su paskutiniais 20 metų – šilumos kilovatvalandė vidutiniškai kainuos šiek kiek daugiau nei 4 ct., t. y. 13 proc. mažiau nei pernai. Tačiau energijos kaina nepasižymi stabilumu ir gali keistis.

Renovuotuose būstuose šilumos poreikis sumažėja vidutiniškai 50–60 proc. Tai padeda būti mažiau priklausomu nuo kintančių šiluminės energijos kainų.

„Kadangi energijos kaina vis dar nėra stabili, kitą sezoną viskas gali apsiversti aukštyn kojom. Būtina akcentuoti finansinę renovacijos naudą, kurią žmonės patiria ilgalaikėje perspektyvoje. Be to, labai svarbu ir geresnė gyvenimo kokybė šiltame bute“, – sako Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta.

Tvari ateitis

Renovacijos programos dalyviai gali pasinaudoti galimybe įsidiegti alternatyvius energijos šaltinius, tokius kaip saulės jėgainės, saulės kolektoriai ir geoterminis šildymas ir kt. Šioms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms valstybė taip pat teikia paramą.

„Momentinė investicija yra didelė, tačiau ilgalaikėje perspekrtyvoje investicijos atsiperka ir alternatyvias energijos taupymo priemones įsidiegę daugiabučių gyventojai patys apsirūpindami energija ne tik taupo pinigus, bet ir tausoja gamtą. Be to, šių priemonių diegimas prisideda prie Lietuvos ir visos Europos sąjungos įsipareigojimų iki 2050-ųjų tapti klimatui neutralia ekonomika. Pastatų renovacijos tempai ateityje tik didės“, – sako Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta.

Augantį gyventojų sąmoningumą iliustruoja ir nuostatos dėl inovatyvių energijos taupymo priemonių diegimo. Ypatingai didelis susidomėjimas inovatyviomis energijos taupymo priemonėmis pastebimas renovuotinų daugiabučių namų gyventojų tikslinėje grupėje (64 proc. norėtų tokias priemones įsidiegti).

Padidėja likvidumas

Anot BETA direktoriaus pavaduotojos Gintarės Burbienės, daugiabučių atnaujinimas atsiperka ir dėl to, kad padidėja būsto vertė ir likvidumas – yra nemažai pavyzdžių, kai didelio ploto, dėl didžiulių šildymo sąskaitų nepatrauklūs butai sudomina ir jaunus pirkėjus. Beje, norint parduoti butą renovuotame daugiabutyje, galima tikėtis gauti iki penktadalio daugiau nei prieš renovaciją – buto vertė gali pakilti 10–20 procentų – tiek brangiau už butą renovuotame name mokėtų du iš penkių. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su BETA atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.

Gyvenimo kokybė

Kalbėdami apie investicijų atsiperkamumą turėtume nepamišti ir tokio rodiklio kaip gyvenimo kokybė didėjimo. Prie to ypatingai prisideda kvartalinė renovacija. Nors renovacijos pagrindas yra daugiabučiai, kvartalinės renovacijos metu jų atnaujinimas yra tik dalis visų atliekamų darbų. Dažniausiai tokiuose projektuose pasirenkama pakeisti seną gatvės apšvietimą ir įdiegti LED lempas, atnaujinti šilumos, vandentiekio, nuotekų tinklus. Užbaigus renovaciją, gyventojai taip pat gali džiaugtis naujomis automobilių stovėjimo aikštelėmis ar vaikų žaidimų erdvėmis, o kvartalas atrodo lyg būtų tik neseniai pastatytas. Toks kvartalas atsigauna, yra patrauklesnis verslui, pritraukia naujus gyventojus, tampa saugesnis.

„Kvartalinė renovacija didina gyvenimo kokybę bei neša ekonominę naudą. Visus reikalingus bendros inžinierinės infrastruktūros atnaujinimo darbus atliekant vienu metu, galima ne tik diegti pažangesnes sistemas, bet ir išvengti vėlesnių remontų“, – priduria G.Burbienė.

„Spinter tyrimų“ kartu su BETA atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad 78 proc. respondentų, gyvenančių renovuotinuose daugiabučiuose, teigė, kad lengviau ryžtųsi pastato atnaujinimui, jei žinotų, kad jų namas yra įtrauktas į savivaldybės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą.


Šia straipsnių serija siekiama supažindinti visuomenę su labiausiai paplitusiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos mitais. Straipsnių serija paneigia daugiausiai diskusijų sukeliančius visuomenėje paplitusius stereotipus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos