Ganėtinai dažnai galima išgirsti priešiškų nusistatymų prieš paskolas. Anot jų, kreditas yra priešas, vedantis prie bankroto, todėl geriau taupyti ištisus metus, nei įsigyti norimą daiktą ar pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Panašiai galvoja ir nemaža dalis gyventojų, norinčių atnaujinti savo daugiabučius, bet bijančių įsipareigoti ilgam laikotarpiui. Tačiau ar išties apsimoka gyvenimą daugiabutyje kęsti dideles šildymo sąskaitas ir kiekvieną dieną leisti slogią nuotaiką sukuriančioje aplinkoje?
„Kai kurių gyventojų įsitikinimai paskolų atžvilgiu yra paremti žiniasklaidoje sklandančiais mitais, kurie retai atitinka tikrovę. Pavyzdžiui, žmonės vis dar mano, kad paskola persekios juos visą gyvenimą ir net po mirties, arba kad jiems teks mokėti už socialiai pažeidžiamus ar nemokius kaimynus. Iš tiesų, dalis gyventojų už paskolą baigia mokėti anksčiau numatyto termino, o už kitus gyventojus mokėti nereikia jokiais atvejais. Šie mitai kyla dėl informacijos trūkumo, todėl labai svarbu kuo daugiau apie tai kalbėti“, – sako BETA direktoriaus pavaduotoja Gintarė Burbienė.
Paramą teikia ir valstybė
Anot G. Burbienės, kiek įmanoma prie renovacijos finansinės naštos palengvinimo prisideda ir valstybė, po pastato atnaujinimo skirdama paramą gyventojams paskolos atžvilgiu.
„Ne paslaptis, kad 30 proc. investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms, valstybė finansuoja, kai pasiekiama ne žemesnė nei C pastato energinio efektyvumo klasė ir šiluminės energijos sąnaudos sumažėja bent 40 proc.. Pati parama yra suteikiama jau po daugiabučio renovacijos, o paskolos dydį finansinė institucija tokiu atveju perskaičiuoja ir atitinkamai informuoja apie patikslintą mokėjimų grafiką“, – sako G. Burbienė.
Pašnekovė priduria, kad papildomus 10 proc. valstybė skiria, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabutyje yra pertvarkoma šildymo sistema ar šilumos punktas.
Taip pat daugiabučių renovacijai yra suteikiamas lengvatinis kreditas, kurio metinės palūkanos siekia 3 proc. pirmiems penkeriems metams.
„Valstybė užtikrina, kad gyventojams bus suteikiamos paskolos su ne didesnėmis nei 3 proc. palūkanomis pirmiems penkeriems metams, o šį kreditą gyventojai galės grąžinti per dvidešimt metų. Žinoma, pakankamai savų lėšų turintys gyventojai skolintis neprivalo, tačiau visgi nusprendę finansiškai įsipareigoti paskolą galės grąžinti anksčiau numatyto termino“, – teigia G. Burbienė.
Ji priduria, kad dvidešimt metų – standartinis paskolos grąžinimo laikotarpis, kurį įpusėjus, renovacija jau turėtų būti atsipirkusi. Taigi kreditas nėra visą gyvenimą ridenamas „sizifo akmuo“ – paskolos terminas turi aiškią pradžią ir pabaigą.
Be to, pasiėmus paskolą, metinės gyventojų išlaidos nepadidėja arba padidėja minimaliai – po renovacijos vidutiniškai yra sutaupoma 50-60 proc. šilumos energijos, todėl prieš būsto atnaujinimą lubas siekusios šildymo sąskaitos sumažėja perpus.
Skurdžiausiai gyvenantiems renovacija nemokama
Būtent labiausiai finansiškai pažeidžiamiems gyventojams dažniausiai kyla didžiausias galvos skausmas dėl paskolos. Neretai šie asmenys jau būna sulaukę garbaus amžiaus ir dėl to baiminasi, kad įsipareigojus paskolai, jos nespės sumokėti iki gyvenimo galo, o už ją dar ilgus metus turės mokėti jų vaikai ir anūkai.
G. Burbienė pasakoja, kad šiais, skurdžiausiai gyvenančiais piliečiais, valstybė rūpinasi išskirtinai, nes supranta, kad nors kreditas ateityje ir atsipirks, tačiau dabartiniu laikotarpiu tai gali sukelti netikėtų nepatogumų.
Dėl to, valstybė apmoka visą tokių gyventojų paskolos ir palūkanų sumą, o į tokią paramą gali pretenduoti buto savininkai, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją bei tai patvirtinantį raštišką savivaldybės sutikimą.
„Dar vienas svarbus aspektas – kompensaciją norintis gauti gyventojas privalo būti pritaręs daugiabučio namo renovacijai. Kitu atveju, jis ne tik netenka kompensacijos karštam vandeniui ir šildymui, bet ir turi mokėti visas su būsto atnaujinimu susijusiais išlaidas“, – priduria G. Burbienė.
Parduoti butą kliūčių nekyla
Gyventojai, kurie baiminasi, kad renovavę savo būstą negalės jo parduoti, neišmokėję paskolos, neturėtų bijoti. Paskolą bankas išduoda butui ir pasikeitus savininkui kreditiniai įsipareigojimai pereina naujajam savininkui.
„Paskola yra imama butui, todėl jį galima parduoti. Renovacija nesuvaržo butų savininkų, jie gali laisvai disponuoti savo nekilnojamu turtu. Klausimas tik ar padidėjus gyvenimo kokybei daugiabutyje gyventojai norės tokį butą parduoti“, – teigia G. Burbienė.
Šia straipsnių serija siekiama supažindinti visuomenę su labiausiai paplitusiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos mitais. Straipsnių serija paneigia daugiausiai diskusijų sukeliančius visuomenėje paplitusius stereotipus.
