Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Renovacijos mitas: nulis naudos ir tuščia piniginė. I dalis

Nors senos statybos daugiabučių gyventojai moka dideles sąskaitas už šildymą, bet renovuoti būsto nesiryžta. Žengti šį žingsnį sunku, nes suskaičiavus, kiek reikės investuoti, dažnai pamirštama įvertinti būsimus sutaupymus. Dėl šios priežasties manoma, kad renovacija neatneš tiek naudos, kiek išlaidų. Šį mitą paneigti bando Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) renovacijos specialistai.
Renovuotas daugiabutis Molėtuose
Renovuotas daugiabutis Molėtuose / BETA nuotr.

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su BETA šiemet atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad daugiabučių atnaujinimui pritaria ir esant tinkamoms aplinkybėms dalyvautų savo pastato atnaujinimo procesuose 77 proc. respondentų, gyvenančių daugiabučiuose, pastatytuose iki 1993 m. 2018 m. šiam klausimui pritarė 62 proc. renovuotinų daugiabučių gyventojų – tai yra šiemet 15 proc. daugiau nei pernai. Paskutines abejones išsklaidyti padės pagrindines būsto renovacijos naudos.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai dažniausiai tai daro ne tik dėl noro estetiškai renovuoti savo gyvenamąjį pastatą, bet ir sutaupyti, sumažinant šildymo sąskaitas. Lietuvoje dauguma daugiabučių yra pastatyti iki 1993 m. Jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios, o pastatams dažnai reikia renovacijos. Per senų daugiabučių sienas švilpia vėjas, stogas dažnai praleidžia ne tik orą, bet ir vandenį, o senas šildymo sistemos punktas netolygiai paskirsto šilumą į pastato butus ir šios problemos su laiku tampa vis didesnės.

Investicijas renovacijai kompensuoja sumažėjusios sąskaitos

Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, daugiabučio atnaujinimas gali padėti sutaupyti apie 50 proc. pastato šildymui naudojamos energijos. Tiesa, nėra vieno recepto, kaip pasiekti tokių rezultatų. Priežastys, nuo kurių priklauso šildymo kaina yra kelios – kokiame mieste daugiabutis stovi, kokia jo vidaus sistemų būklė, ar šilumos punktas yra automatizuotas.

Preliminarų energijos sutaupymą renovavus daugiabutį apskaičiuoja specialistai, rengdami investicijų planą, atsižvelgę į numatytas įgyvendinti energinį efektyvumą didinančias priemones. Įgyvendinus tokias priemones kaip sienų, stogo šiltinimas, langų keitimas ir šildymo sistemų sutvarkymas vidutiniškai pasiekiamas 50-60 proc. energijos sutaupymas.

Nauda – ne tik šilumos sutaupymai

Renovacijos nauda – ne tik sumažėjusios šildymo sąskaitos. Reikia įvertinti ir tai, kad gyvenamoji aplinka tampa priimtinesnė, sveikesnė, patogesnė, o tai reiškia, kad kompleksiškai atnaujinus daugiabutį padidėja nekilnojamojo turto vertė.

„Bet koks namo atnaujinimas veda prie geresnių būsto energinio efektyvumo rezultatų, tačiau reikėtų akcentuoti ne vien tai. Renovacija padidina būsto vertę, o kai kada – net ištraukia butus iš „nelikvidumo duobės“, – akcentuoja pašnekovas.

Jis priduria, kad apšiltinus namą ir atnaujinus šildymo sistemą temperatūra patalpose tampa komfortiškesnė – temperatūrą galima reguliuoti pagal individualius poreikius. O įsirengus mechaninę vėdinimo sistemą – rekuperatorius – bus užtikrina, kad oras patalpose yra šviežias net ir nevarstant langų. Nevėdinamose patalpose įprastai susikaupia didelė CO2 koncentracija, o tai kelia riziką segamumui – alergijoms, astmai ir kitoms ligoms. Netinkamai vėdinamų patalpų oras gali būti dešimt kartų labiau užterštas nei lauke.

Atnaujintoje aplinkoje – geresnė gyvenimo kokybė

Po renovacijos ne tik atnaujinamos namo konstrukcijos, gyvenimo sąlygos namo patalpose tampa komfortiškos, bet ir visiškai pasikeičia namo, o vis dažniau jo aplinkos estetinė išvaizda.

„Gyvenimas moderniai atrodančiame daugiabutyje su sutvarkytomis, perdažytomis ir netrupančiomis sienomis bei atnaujintais langais, pagerina daugelio gyventojų gyvenimo kokybę. Taip pat, pastaruoju metu vis labiau populiarėja savivaldybių rengiamos kompleksinės kvartalų renovacijos programos, kurių įgyvendinimo metu sutvarkomi ne tik pastatai, bet ir jų aplinka – kiemai, gatvės, viešųjų erdvių apšvietimas, poilsio zonos“, – paaiškina V. Serbenta.

Kompleksinė renovacija pastato modernizavimą papildo ir visos gyvenamosios erdvės atnaujinimu. Tvarkant ne pavienius namus, o gatves ar atskiras miesto zonas, kvartalai darosi patrauklesni, į juos įnešama daugiau gyvybės. Be to, auga ir turto erdvė – kompleksiškai renovuotas kvartalas pritraukia daugiau verslo investicijų, o savo būstą tokiame rajone parduoti ar išnuomoti tampa gerokai paprasčiau.

„Kvartalinė renovacija yra naujas daugiabučių renovacijos etapas, kuriuo siekiama kartu su namu atnaujinti ir visą rajoną. Šiame etape aktyviai turėtų dalyvauti ir savivaldybės, kadangi sprendžiamas ne vieno daugiabučio, bet viso miesto ar miestelio likimas“, – sako pašnekovas.

Kitoje dalyje skaitykite: Renovacijos mitas: nulis naudos ir tuščia piniginė (II dalis).


Šia straipsnių serija siekiama supažindinti visuomenę su labiausiai paplitusiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos mitais. Straipsnių serija paneigia daugiausiai diskusijų sukeliančius visuomenėje paplitusius stereotipus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos