BETA direktorius Valius Serbenta akcentuoja, kad renovacija ne tik užtikrina sumažėjusias bent 40 proc. ir daugiau šilumos energijos sąnaudas, bet ir atkreipia dėmesį, kad renovacijos nauda ir investicijų į ją grąža turi būti apskaičiuojama vertinant ne tik šilumos sutaupymus.
Galimybė generuoti žaliąją energiją
Pavyzdžiui, padidėjęs renovuotų daugiabučių energinis efektyvumas prisideda prie tvaresnio gamtos išteklių naudojimo ir švaresnės aplinkos. Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro maždaug 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų Europos Sąjungoje.
Vienas efektyviausių būdų mažinti tokių dujų emisijas – didinti pastatų energinį efektyvumą, o tai daryti padeda daugiabučių atnaujinimas. BETA yra apskaičiavusi, kad Lietuvoje atnaujintų daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet jau sudaro apie 700 GWh, tai yra kiekvienais metais į atmosferą išmetama 160 tūkstančių tonų mažiau CO2.
Daugiabučių renovacija prie aplinkos tausojimo prisideda ir galimybe programos dalyviams renovuojamuose pastatuose įsirengti ir atsinaujinančius bei alternatyvius energijos šaltinius ir taip prisidėti prie klimato atšilimo stabdymo bei ilgainiui sutaupyti nemažą sumą pinigų.
Net ir paprastos energinį efektyvumą didinančios priemonės prisideda prie aplinkai kenksmingų dujų mažinimo, tačiau daugiabučius renovuojantys gyventojai įsirengę terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę ar geoterminį šildymą dar labiau tausoja aplinką, nes šie ištekliai gamina energiją neteršdami gamtos ir į aplinką visiškai neišskiria šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio bei kitų dujų.
Kiek kainuoja renovacija?
Pats populiariausias klausimas, susijęs su daugiabučių modernizacija, be abejo, yra jos kaina. Lietuvoje daugiabučiai yra labai įvairūs – nuo 1 iki 16 aukštų, įvairaus išplanavimo, todėl įvardyti vieną vidutinę kainą sudėtinga.
Preliminari konkretaus daugiabučio atnaujinimo priemonių įgyvendinimo kaina nustatoma vadovaujantis Statybos produktų sertifikavimo centro interneto tinklalapyje paskelbtomis rekomendacijomis dėl kainų nustatymo. Kainynas yra ir puiki pagalbinė priemonė planuoti finansinius resursus bei renovacijos biudžetą, palyginti skirtingų modernizacijos priemonių kainas.
Kainyne pateiktos visos galimos namo atnaujinimo darbų išlaidos. BETA duomenimis, šiemet vieno projekto vidutinė rangos darbų vertė siekia 311 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina siekia apie 128 eurus atskaičius 30 proc. valstybės paramos. Vidutinio 50 kv. m buto savininkui daugiabučio renovacija kainuotų 6400 Eurų.
Renovacijos išlaidos dalinai kompensuojamos
Valstybė kompensuoja 30 proc. butų savininkų investicijas į daugiabučio atnaujinimą. Papildomus 10 proc. valstybė kompensuoja įsirengus tik tam tikras išskirtines priemones kaip modernizuojant neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų ir kita.
100 proc. padengiamos atnaujinimo projekto parengimo, administravimo bei statybos techninės priežiūros išlaidos. Socialiai remtini gyventojai gauna pilną kompensaciją visoms renovacijos išlaidoms.
Renovacijos darbams atlikti daugiabučio gyventojai gali kreiptis dėl galimybės gauti kreditą lengvatinėmis sąlygomis su 3 proc. palūkanomis pirmiems 5 metams. Nepaisant šios galimybės, daugelį gyventojų visgi gąsdina įsiskolinimo rizika.
V. Serbenta palygina, kad daug dažniau žmonės įsiskolina už šildymą. Tad logiška būtų bijoti gyventi energiškai neefektyviame, o ne renovuotame name: „Statistika rodo, kad apie penktadalis renovuotų daugiabučių gyventojų už renovaciją susimoka iš karto, kiti išsimoka kreditą dalimis, bet greičiau nei per 20 metų. Taigi, renovacija, tai ne vien finansinė našta – reikia kompleksiškai įvertinti ir jos teikiamus privalumus.
Šia straipsnių serija siekiama supažindinti visuomenę su labiausiai paplitusiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos mitais. Straipsnių serija paneigia daugiausiai diskusijų sukeliančius visuomenėje paplitusius stereotipus.
