Kiekvienam renovuotinam daugiabučiui keliamas reikalavimas pasiekti ne mažesnę nei C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupyti bent 40 proc. energijos sąnaudų. Kiekvieno namo renovacijos planas yra sudaromas individualiai, atsižvelgiant į jo energinį naudingumą ir pastato konstrukcijų fizinę būklę. Pastato konstrukcijas sudaro pamatai, sienos, perdangos, pertvaros, langai, laiptai, durys, stogas.
Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, daugiabučio atnaujinimas gali padėti sutaupyti vidutiniškai apie 50-60 proc. pastato šildymui naudojamos energijos. Renovuojant namą galima rinktis iš įvairių energinį efektyvumą didinančių priemonių – pradedant sienų ir stogo šiltinimu, langų keitimu, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymu bei keitimu, ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų tvarkymu ir pan.
Inovatyvios energijos taupymo priemonės
Dar daugiau energijos sutaupyti ir aukštesnę nei B energinio efektyvumo klasę pasiekti leis inovatyvių energinį efektyvumą didinančių priemonių įsidiegimas. Nors trumpalaikiu laikotarpiu šių sprendimų pasirinkimas renovacijos kainą išaugins, tačiau nuo šių investicijų priklausys ir kasmet už šildymo sąskaitas sutaupoma suma.
Pavyzdžiui, per metus statistinę Lietuvos šeimą sudarantys 4 asmenys suvartoja 1460 kWh elektros energijos ir 4500 kWh šiluminės energijos.
Jeigu norėtumėte šiomis priemonėmis kompensuoti elektros energiją, per metus, įsirengus saulės baterijas, sutaupytumėte apie 145 eurus. O jeigu planuotumėte padengti šiluminę energiją, tuomet su saulės kolektoriais per metus susitaupytų apie 377 eurai. Pasitelkus kitą alternatyvios energijos šaltinį – geoterminę energija – šaltuoju metų laikų, buto šildymas per mėnesį kainuotų tik 35-38 eurus.
Kiek kainuoja renovacija?
Pats populiariausias klausimas, susijęs su modernizacija, be abejo, yra jos kaina. Kadangi Lietuvoje daugiabučiai yra labai įvairūs – nuo 1 iki 16 aukštų, įvairaus išplanavimo, todėl įvardyti vieną vidutinę kainą sudėtinga. Visgi viena ryški tendencija tai, kad didesnių daugiabučių gyventojams renovacija kainuoja mažiau, nes išlaidos pasiskirsto dideliam butų skaičiui. O štai mažesniems, iki kelių butų daugiabučiams, investuoti į renovaciją tenka daugiau“, – pasakoja Edvardas Petrauskas, BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas.
Preliminari daugiabučio atnaujinimo priemonių įgyvendinimo kaina nustatoma vadovaujantis Statybos produktų sertifikavimo centro interneto tinklalapyje paskelbtomis rekomendacijomis dėl kainų nustatymo.
Renovacijos darbų kainynas yra puiki pagalbinė priemonė planuoti finansinius resursus bei renovacijos biudžetą, palyginti skirtingų modernizacijos priemonių kainas, jų privalumus ir trūkumus. Kainyne pateiktos visos galimos namo atnaujinimo darbų išlaidos.
BETA duomenimis, šiemet vieno projekto vidutinė rangos darbų vertė siekė 312 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 180 eurų iki valstybės paramos suteikimo.
Kokybę užtikrina visapusiškos pastangos
Į kokybišką renovacijos procesą visi jo dalyviai atidžiai žiūri nuo pat jo pradžios – pradedant paslaugų pirkimu (daugiabučius renovuoja tik VšĮ „CPO LT“ registruoti rangovai ir paslaugų tiekėjai, atitinkantys Aplinkos ministerijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus) ir baigiant kokybiškai atliekamais ir kruopščiai prižiūrimais darbais statybvietėje (renovacijos kokybę ir broko nebuvimą garantuoja techninis prižiūrėtojas – jo darbą reglamentuoja teisės aktai, o jis kontroliuoja statybos metu naudojamų medžiagų, įrenginių kokybę, užtikrina, kad darbai bus atliekami pagal statinio projektą).
Išsamesnį aprašymą, kokiais būdais užtikrinama daugiabučio darbų kokybė, skaitykite antrojoje straipsnio dalyje.
Šia straipsnių serija siekiama supažindinti visuomenę su labiausiai paplitusiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos mitais. Straipsnių serija paneigia daugiausiai diskusijų sukeliančius visuomenėje paplitusius stereotipus.
