Daugiabučių renovacija yra vienas iš Vyriausybės prioritetų, nes pastatų modernizavimas neša visapusišką naudą valstybei: didina būstų energinį efektyvumą, mažina gyventojų šildymo sąskaitas, stabdo aplinkai kenkiančių dujų emisijas ir gerina žmonių gyvenimo sąlygas.
Parama skatina renovuoti būstus
BETA direktoriaus pavaduotoja Gintarė Burbienė teigia, kad daugiabučių renovacijos sėkmė lemia faktą, jog Vyriausybė skiria didelį finansavimą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai.
„Siekiame, kad renovacijos vaisiais galėtų mėgautis kuo daugiau žmonių, o programos dalyviams skiriama parama padeda įtikinti gyventojus žengti tvirtą žingsnį modernaus pastato ir patogesnio gyvenimo link“, – sako G. Burbienė.
Ekspertas priduria, kad ši parama – labai įvairi. Pirmiausia, valstybė kompensuoja 30 proc. butų savininkų investicijų į energinį efektyvumą didinančias priemones, pavyzdžiui šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarką, stogo ir išorinių sienų šiltinimą, langų keitimą ir kt.
Tuo tarpu gyventojams visiškai nieko nekainuoja atnaujinimo projekto paruošimas, projekto administravimo bei statybos techninės priežiūros išlaidos – jas pilnai padengia valstybė.
G. Burbienė taip pat pažymi, kad daugiabučius renovuojantys gyventojai turi galimybę gauti lengvatinį kreditą.
„Valstybė užtikrina, kad gyventojams bus suteikiamos paskolos su ne didesnėmis nei 3 proc. palūkanomis, o šį kreditą gyventojai galės grąžinti per dvidešimt metų. Žinoma, pakankamai savų lėšų turintys gyventojai skolintis neprivalo, tačiau visgi nusprendę finansiškai įsipareigoti paskolą galės grąžinti anksčiau numatyto termino“, – teigia G. Burbienė.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad valstybė visą paramą suteikia jau įgyvendinus renovaciją. Į valstybės paramą pretenduoja gyventojai, kurių daugiabučiai pasiekia ne mažesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę ir po atnaujinimo suvartoja ne mažiau nei 40 proc. prieš renovaciją sunaudotos šilumos energijos.
Skurdžiausiai gyvenantiems – didžiausia parama
Stengdamasi apsaugoti socialiai jautrias gyventojų grupes, valstybė nepasiturintiems gyventojams rodo išskirtinį dėmesį. Anot pašnekovės, daugiabučio modernizavimas šiems asmenims nekainuoja nieko.
„Suprantame, kad ne visi gyventojai turi lygias galimybes padengti renovacijos išlaidas, todėl labiausiai pažeidžiamiems butų savininkams valstybė kompensuoja ne tik projekto parengimo, statybos techninės priežiūros ir administravimo kaštus, bet ir paskolą, kartu su jos palūkanomis. Tai reiškia, kad skurdžiausiai gyvenantys daugiabučių gyventojai galės džiaugtis renovacijos atnešta nauda, o jų piniginė dėl to nesuplonės“, – pasakoja G. Burbienė.
Turi išpildyti du reikalavimus
Pašnekovė akcentuoja, kad į 100 proc. valstybės paramą pretenduojantys gyventojai turi atitikti dvi sąlygas.
„Už renovaciją nieko nemoka gyventojai, kurie turi teisę į buto šildymo išlaidų kompensaciją. Ar buto savininkas pretenduoja į šią kompensaciją priklauso nuo asmenų gaunamų pajamų ir turto. Kitas reikalavimas – buto savininkas privalo dalyvauti sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo priėmime ir pritarti daugiabučio modernizavimui“, – sako G. Burbienė.
Specialistas pažymi, kad šis aspektas yra itin svarbus, nes jei teisę į šildymo kompensaciją turintis gyventojas pasisako prieš būsto modernizavimą, jis ne tik praranda teisę į valstybės paramą renovacijai, bet ir teisę į šildymo kompensaciją.
Paramos skyrimas
Paramos skyrimas nėra greitas procesas, tačiau norint užtikrinti skaidrumą, visos procedūros yra būtinos.
„Norėdami gauti šią paramą, gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybės, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, administraciją dėl teisės į šildymo kompensaciją, taip pat turi pateikti pažymą apie buto gyventojų per pastaruosius 3 mėnesius gautas pajamas ir duomenis apie turimą turtą ir tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat gyventojas turi pateikti įrodymą, kad pritarė dalyvavimui daugiabučio atnaujinimo programoje. Tai garantuoja, kad paramą gaus būtent tie žmonės, kuriems jos labiausiai reikia“, – sako pašnekovė.
Tuo tarpu gavusi šį prašymą, savivaldybės administracija per 10 darbo dienų turi išduoti pažymą dėl teisės apmokėti kreditą ir palūkanas. Jeigu tai daryti atsisakoma, administracija privalo nurodyti šio sprendimo priežastis ir jo apskundimo tvarką.
Šia straipsnių serija siekiama supažindinti visuomenę su labiausiai paplitusiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos mitais. Straipsnių serija paneigia daugiausiai diskusijų sukeliančius visuomenėje paplitusius stereotipus.